Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Krymo taip lengvai nepaleis: tvirtina, kad aneksijos nebuvo

Platinamoje žinutėje tvirtinama: Melaginga imperialistinė žiniasklaida tvirtina, kad „Rusija aneksavo Krymą“, tačiau iš tikrųjų Krymo žmonės balsavo už tai, kad susijungtų su Rusija ir pasitrauktų iš chaoso, nacizmo ir griežto taupymo sistemos, kurią JAV primetė naujai kolonizuotai Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo aneksijos minėjimas

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo aneksijos minėjimas

Vienašališkas prievartinis perėmimas nėra „susijungimas“

2014 m. vasario mėn. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas prasidėjo, kai Rusijos specialiosios pajėgos, veikusios be valstybinių ženklų, užėmė Krymo parlamento pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Po bekraujės vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ invazijos, pusiasalio kontrolę perėmė Rusijos kariai, nedėvintys skiriamųjų ženklų.

Vėliau įvykusiame referendume dėl Krymo statuso, kuris buvo surengtas karinės okupacijos sąlygomis, nebuvo leista surengti viešų diskusijų ar Ukrainos politiniams lyderiams apsilankyti Krymo pusiasalyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neteisėtas Krymo referendumas baigėsi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neteisėtas Krymo referendumas baigėsi.

Referendumas taip pat pažeidė Ukrainos konstituciją, nes nesuteikė teisės visiems Ukrainos piliečiams balsuoti dėl Krymo statuso.

Nė vienas iš referendumo metu pasiūlytų variantų neleido piliečiams balsuoti už status quo išsaugojimą.

Referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).

Nors Rusija ilgą laiką tvirtino, kad 96,77 proc. rinkėjų pasisakė už susijungimą su Rusija, pačios Rusijos Žmogaus teisių tarybos ataskaitoje teigiama, kad tik 15–30 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų Kryme balsavo už susijungimą su Rusija.

Rusijos teiginiai neįtikino

2014 m. kovo 27 d. rezoliucijoje dėl Ukrainos teritorinio vientisumo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, priminė, kad Ukraina neleido surengti referendumo dėl Krymo statuso, pareiškė, kad toks referendumas negalioja, ir paragino valstybes nepripažinti jokio Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto statuso pakeitimo.

2014 m. balandžio 9 d. rezoliucijoje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja paskelbė, kad 2014 m. kovo 16 d. referendumo rezultatai ir Rusijos Federacijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija neturi jokios teisinės galios ir kad Europos Taryba jų nepripažįsta

2016 m. lapkričio 14 d. preliminaraus nagrinėjimo veiklos ataskaitoje Tarptautinis baudžiamasis teismas padarė išvadą, kad padėtis Krymo teritorijoje ir Sevastopolyje prilygsta tarptautiniam ginkluotam Ukrainos ir Rusijos Federacijos konfliktui. Taip patvirtintas Krymo, kaip Rusijos okupuotos teritorijos, statusas.

Rusija nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais užima SSRS vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. JT Generalinę Asamblėją sudaro 193 JT valstybės narės, kurių kiekviena turi po vieną balsą.

Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje teigiama: „Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“

Todėl galime teigti, kad aneksijos, JT požiūriu, yra neteisėtos
iš principo. Kalbant apie situaciją Kryme, ją reikėtų apibūdinti kaip aneksiją – vienašališku ir neteisėtu aktu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Referendumo reklama Kryme

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Referendumo reklama Kryme

Turėjo būti surengtas visuotinis referendumas

Ukrainos Konstitucijos 73 straipsnyje nustatyta, kad teritorinio vientisumo ir valstybės sienų keitimo klausimai turi būti sprendžiami tik nacionaliniu lygmeniu, o ne regioniniame referendume.

Dėl šios priežasties 2014 m. Krymo „referendumas“ negali būti laikomas teisėtu.

Tačiau labai iškalbingi yra kiti, anksčiau vykę teisėti referendumai.

Per 1991 m. referendumą, kurio rezultatu ir tapo Ukrainos nepriklausomybė, visi šalies regionai, įskaitant Krymą, balsavo už.

Tą pačią dieną, kai vyko referendumas, Ukrainoje taip pat buvo organizuoti prezidento rinkimai. Juose pergalė pelnė nepriklausomybę palaikantis kandidatas, tačiau, negana to, visi šeši kandidatai į prezidentus aiškiai pasisakė už nepriklausomybę.

Žinia pasauliui buvo aiški: kiekvienas Ukrainos regionas, įskaitant Krymą, palaikė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo nemaža dalis rusų tikėjosi, kad naujasis prezidentas Borisas Jelcinas pareikalaus, kad Krymas būtų grąžintas Rusijai, tačiau to nenutiko.

Nors net 60 proc. Krymo gyventojų buvo etniniai rusai, per 1991 m. gruodį vykusį referendumą dėl nepriklausomybės 54 proc. pusiasalio rinkėjų pasisakė už tai, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje.

AP/„Scanpix“ nuotr./Krymas

AP/„Scanpix“ nuotr./Krymas

15min verdiktas: Melas. Krymo referendumas nėra teisėtas, jis prieštarauja pagrindinėms tarptautinės teisės normoms, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją. Krymo aneksija nėra „susijungimas“.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.