Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

„Liuteroniškos kultūros dienos“ priminė Mažosios Lietuvos indėlį Lietuvos raidai

Todėl tokie renginiai, kaip praėjusį savaitgalį vykusios Liuteroniškos kultūros dienos, pasak kunigo, yra itin svarbūs mūsų istorinei atminčiai. Vieno iš renginio dalyvių ir pranešėjų istoriko Artūro Baublio teigimu, šiandien Lietuva liuteronams turėtų būti dėkinga už daug daugiau dalykų nei primoji lietuviška knyga ar Kristijono Donelaičio Metai.

Padėjo pamatus švietimo raidai

Rugsėjo 22–24 d. Klaipėdos krašte pirmą kartą vykusios Liuteroniškos kultūros dienos siekė supažindinti ne tik su kultūriniu liuteronybės palikimu Lietuvoje, bet ir priminti šio kultūrinio ir religinio judėjimo svarią istorinę įtaką bendrai Lietuvos raidai.

Pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo Katekizmas, pirmoji poema lietuvių kalba Kristijono Donelaičio Metai – tai tik nedidelė dalis liuteroniškos kultūros indėlio į Lietuvos istoriją, kuris buvo kuriamas tuometinės Prūsijos teritorijoje įsikūrusioje Mažoje Lietuvoje.

Pasak istoriko ir Liuteroniškos kultūros dienų vieno iš pranešėjų istoriko dr. Artūro Baublio, liuteronybė Lietuvai davė labai stiprius švietimo pagrindus ir galimybes semtis tuometinės pasaulietiškos kultūros.

Visų pirma, liuteronybė darė didžiausią įtakai švietimui, kuris protestantų bendruomenėse buvo siejamas su gimtosios kalbos mokymosi poreikiu. Pradėjo rastis pradinės ir vidurinės mokyklos. Karaliaučiuje atsirado universitetas, kuriam kaip alternatyva kūrėsi ir Vilniaus universitetas. Tai skatino religinę bei kartu ir politinę polemiką, kuri savo ruožtu labai intensyviai veikė spaudos atsiradimą ir raidą. Visi šie veiksniai skatino išsilavinimo reikšmės ir jo plėtros procesus, teigė istorikas.

Istorinį paveldą sunaikino sovietinė valdžia

A. Baublio teigimu, šiandien Lietuvoje dar yra išlikusių praėjusių amžių liuteroniškos kultūros simbolių, o daugiausiai jų mūsų šalyje galima pastebėti Mažosios Lietuvos regiono sudėtyje buvusiame Klaipėdos krašte.

Tam tikra prasme skirtumai dar ir dabar yra matomi, ypač tokiuose kraštovaizdžio elementuose, kaip raudonų molio plytų pastatuose, kurie dengti čerpėmis, aukštos kokybės grįsti periferijos keliai, kuklios, be perdėto puošnumo, bažnyčios ir kiekviename didesniame kaime išlikę mokyklų pastatai. Taip pat vandens kanalų sistema, kuri buvo ne tik melioracijos, bet ir komunikacijos sistema. Kuklios, bet labai iškalbingos savo lietuviškais ir vokiečių kalba įrašais kapinės ir dar labai daug kas, nors tai jau labiau 19 a. materialios kultūros pėdsakai, teigė A. Baublys.

Pasak evangelikų liuteronų kunigo Remigijaus Šemeklio, liuteroniškos kultūros paveldo Lietuvoje galėtų būti ir daugiau, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jis brutaliai buvo naikinamas sovietų, nes okupantų valdžia jį siejo su vokiškosios kultūros palikimu ir vertybėmis.

Deja, turime pripažinti, kad tai buvo tikslinga ir šaltakraujiškai apgalvota naikinimo politika. Kartais atrodo, kad karas regione nesibaigė 1945 metais. Šio krašto žmonės ir po karo labai nukentėjo, buvo visaip žeminami, kadangi vietiniai gyventojai buvo laikomi vokiečiais. Kai kurie iki dabar dar kovoja prieš „vokiečius“, nors yra prabėgusi tokia daugybė metų.

Tragiškumas yra tame, kad Prūsijoje naikino vokiečius, o pasirodo, kad kartu sunaikino praktiškai ir visą Mažosios Lietuvos paveldą. Sunaikinta tai, kas buvo kuriama ir sukurta nuo Mažvydo ar Donelaičio laikų. Todėl dabar, deja, jau nesužinosime, kaip būtų atrodęs šis kraštas, kuriame ne tik buvo palikti skaudūs randai, bet ir suduoti mirtini smūgiai, dūriai ir paleistas kontrolinis šūvis..., – mintimis dalinosi kunigas R. Šemeklis.

Nuo koncertų iki diskusijų ir paskaitų

Liuteroniškos kultūros dienų renginiai visą savaitgalį vyko įvairiose Klaipėdos krašto vietovėse. Rugsėjo 22 d. kultūros dienų renginiai startavo Pagėgių rajone esančioje Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti istorikės doc. dr. Silvos Pocytės paskaitą apie Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros išskirtinumą bei išgirsti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio Čiurlionio kvartetas  koncertinę programą Pasaulio muzika.

Rugsėjo 23 d. liuteroniškos kultūros renginiai vyko Klaipėdoje, Kintuose ir Kretingalėje. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje paskaitas aktualiomis Klaipėdos krašto istorinėmis temomis skaitė archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, istorikas ir religijotyrininkas dr. Arūnas Baublys, mokslininkė Kotryna Rekašiūtė, o diskusiją moderavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, istorikas dr. Jonas Genys.

Tą pačią dieną Mažojoje Kintų ir Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiose koncertus surengė ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis Čiurlionio kvartetas.

Rugsėjo 24 d. Klaipėdos skulptūrų parke įvyko miesto senųjų kapinių pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, įvairių Klaipėdos krašto liuteronų evangelikų religinių bendruomenių atstovai bei sakralinės muzikos mišrus choras Laudamus (vadovė Irena Šemeklienė).

Sekmadienio popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto salėje specialų pranešimą apie liuteroniškas tradicijas Mažosios Lietuvos muzikoje skaitė muzikologė, prof. Daiva Kšanienė. Susirinkusieji akademijos salėje taip pat turėjo galimybę išgirsti ir šiuolaikinio norvegų kompozitoriaus Ola Gjeillo Saulėtekio mišias (Sunrise Mass), kurias atliko Klaipėdos kamerinis orkestras (vad. Mindaugas Bačkus) ir choras Aukuras (vad. Tomas Ambrozaitis).

Liuteroniškos kultūros dienų renginių programą sekmadienį simboliškai užbaigė vakaro malda buvusios Karklės evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje, kuria susirinkusieji pagerbė sunaikintas liuteroniškas bažnyčias Klaipėdos krašte.