Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Stebėjimo režimas, prarasta laisva valia ir vakcinos – ką iš tiesų kalbėjo mokslininkas?

Ragina nevykdyti „įsakymų“

Interneto vartotojai Lietuvoje jau kurį laiką platina vaizdo įrašą su žinomo Izraelio mokslininko Y.N.Harari mintimis.

Vienas įrašu pasidalijęs „Facebook“ vartotojas ar vartotoja (iš vardo to negalima suprasti) istoriko žodžius išvertė į lietuvių kalbą. „Žmonės dabar tapo gyvūnais, kuriuos galima nulaužti“, – taip savo įrašą pradėjo jis.

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

„Jei žmonės [ateityje] atsigręš 100 metų atgal, koronaviruso epidemiją galime apibrėžti kaip momentą, kai į valdžią atėjo naujas stebėjimo technologijų režimas, ypač slaptas stebėjimas.

Manau, kad tai turbūt svarbiausias XXI amžiaus įvykis. Tai gebėjimas nulaužti žmones, patekti po oda, rinkti biometrinius duomenis, analizuoti ir suprasti žmones geriau, nei jie supranta save.“

„... Visa ši mintis, kad žmonės turi sielą ar dvasią, ir jie turi laisvą valią, ir niekas nežino, kas vyksta žmogaus viduje...

Ši laisva valia, ji baigėsi. Šiandien yra technologija, leidžianti nulaužti žmones didžiuliu mastu.“

„Žinoma, vakcinos mums padės, jos padarys situaciją lengviau valdomą...

Dažnai sakoma, kad niekada negalima leisti, kad gera krizė nueitų perniek...“

P.S. Tik pagalvokite apie tai, ką IT sako atvirai?

Nevykdykite JŲ nusikalstamų įsakymų ir reikalavimų, o tada JŲ planai žlugs (kalba ir gramatika netaisyta red. past.)“, – rašo internautas.

Žodžiais manipuliuojama

Iš vaizdo įrašo gana akivaizdu, kad jis buvo sumontuotas: iš dviejų skirtingų interviu paimtos ištraukos sudėliotos taip, kad atitiktų norimą naratyvą.

Tai – jau ne pirmas kartas, kuomet istorikas tapo tokių manipuliacijų auka. Paprastai mokslininko žodžius stengiamasi iškraipyti taip, kad jie tariamai patvirtintų tam tikras sąmokslo teorijas.

Y.N.Harari nuolat siejamas su Davoso forumu arba Europos Sąjunga, nors iš tiesų nėra oficialus jų atstovas. Dažnai teigiama, kad jis prisideda prie slaptų šių organizacijų planų kontroliuoti pasaulį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Yuval Noah Harari

AFP/„Scanpix“ nuotr./Yuval Noah Harari

„YouTube“ galima rasti visą interviu, kuriame Y.N.Harari su žurnalistu aptaria praėjusią pandemiją ir jos pasekmes.

Mokslininkas aiškina, kad nėra visai priešiškai nusiteikęs prieš žmonių stebėjimą. Jis mano, kad tai yra labai svarbus įrankis, kuris gali padėti kovoti su praėjusia ir ateinančiomis pandemijomis.

Tačiau Y.N.Harari taip pat pažymi, kad šias technologijas reikėtų naudoti atsakingai, kad nekiltų pavojus žmonių laisvėms.

Nors interviu istorikas nedetalizuoja, ką turi omenyje, kalbėdamas apie piliečių stebėjimą, kitame straipsnyje, kuriame jis aptaria tą pačią temą, pateikia ir konkretų pavyzdį apie Kiniją.

„Scanpix“/AP nuotr./Kinijos karantino viešbučiai

„Scanpix“/AP nuotr./Kinijos karantino viešbučiai

„Atidžiai stebėdamos žmonių išmaniuosius telefonus, naudodamos šimtus milijonų veidus atpažįstančias kameras ir įpareigodamos žmones tikrinti ir pranešti apie savo kūno temperatūrą ir sveikatos būklę, Kinijos valdžios institucijos sugebėjo ne tik greitai nustatyti įtariamus koronaviruso nešiotojus, bet ir sekti jų judėjimą bei identifikuoti visus, su kuriais jie bendravo.

Įvairios mobiliosios programėlės įspėja piliečius apie jų artumą užsikrėtusiems pacientams“, – rašoma straipsnyje.

Kalbėdamas apie tai, jis užsimena apie XX a. klestėjusį totalitarinį režimą, kurio metu buvo stebimi visi žmonių veiksmai.

„XX a. buvo įsigalėjęs totalitarinis režimas, kuris stebėjo, ką žmonės darė, bet jie negalėjo įlįsti po oda ir stebėti, ką žmonės iš tikrųjų jautė ir galvojo. Tai buvo absoliučiai neįmanoma.

Jie neturėjo [reikiamos] technologijų ar kompiuterių galios, kad galėtų analizuoti visus duomenis. Dabar, pirmą kartą istorijoje, tai tampa įmanoma – visų žmonių stebėjimas, visą laiką. Ne tik tai, ką darome, bet net ką jaučiame“, – kalbėjo mokslininkas.

Amal Graafstra (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org/Mikroschema

Amal Graafstra (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org/Mikroschema

Žurnalistas pastebi, kad ši nauja technologija kelia tam tikrų privatumo klausimų. Jis pabrėžia, kad jei mes pasiryžę atsisakyti teisės į privatumą, kai stebima mūsų sveikata, mes galiausiai būsime pasiryžę atsisakyti ir privatumo, kuomet bus stebimos mūsų mintys bei jausmai.

Reaguodamas į šią pastabą Y.N.Harari pabrėžia netikintis technologijų determinizmu – kai pasidaro įmanoma ką nors padaryti, tai būtinai bus padaryta. Kaip pavyzdį jis pamini XX a., kuomet žmonės naudojosi tomis pačiomis technologijomis, kurdami diktatūras ir fašistinius režimus bei liberalias demokratijas.

„Jie visi naudojo traukinius, elektrą ir radiją, bet skirtingais būdais. Todėl ši nauja stebėjimo technologija, kuri gali patekti po oda, gali padaryti ir gerų dalykų, pavyzdžiui, pagerinti mūsų sveikatos priežiūrą“, – teigė jis.

Kitą pokalbį su Y.N.Harari, kurio ištraukos panaudotos įraše, taip pat galima rasti „YouTube“.

Asmeninio archyvo nuotr./Yuval Noah Harari

Asmeninio archyvo nuotr./Yuval Noah Harari

Jame Y.N.Harari samprotauja apie tai, kad vienas didžiausių mūsų eros pasiekimų yra gebėjimas „įsilaužti į žmones“. Toks terminas išskiriamas ir „Facebook“ įraše.

Mokslininkas patikslina, kad kalbėdamas apie šį „įsilaužimą“ turi omeny galimybę surinkti duomenų ir, juos apdorojus, suprasti žmones geriau nei jie supranta patys save. Istoriko žodžiais, tokiu būdu jais galima manipuliuoti taip, kaip anksčiau buvo neįmanoma.

Y.N.Harari žodžiais, dėl šių galimybių demokratija turi būti išrasta iš naujo, nes žmonės tampa panašesni į nesunkiai kontroliuojamus gyvūnus.

„Žinote, visa idėja, kad žmonės turi sielą arba dvasią, ir jie turi laisvą valią, ir niekas nežino, kas vyksta mano viduje, todėl kad ir ką aš pasirenku, ar tai būtų rinkimuose, ar prekybos centre, tai yra mano laisva valia. Tai baigėsi“, – teigia mokslininkas.

Apkarpytame vaizdo įraše bandoma susieti šį teiginį, kuriame mokslininkas kalba apie nebeegzistuojančią laisvą valią, su kita fraze, kad vakcina mums padės. Tačiau abu šie teiginiai pokalbio metu nuskamba atsakant į skirtingus klausimus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apsaugos kameros

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apsaugos kameros

Negalima susieti ir pirmojo interviu su antruoju, nes juose aptariamos skirtingos temos. Pirmajame mokslininkas iš tiesų kalba apie atsiradusią galimybę sekti žmones ir jų biologinius rodiklius, aptardamas galimus to pavojus bei laimėjimus.

Kitame vaizdo įraše jis diskutuoja apie tai, kad laisva valia, kurią žmonės mano turintys, nebeegzistuoja, tačiau jis to niekaip nesusieja su žmonių sekimu, apie kurį jis kalba pirmajame įraše.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įrašas yra apkarpytas taip, kad atitiktų autoriaus norimą naratyvą. Nors Y.N.Hararis iš tiesų kalba apie tai, jog laisva valia, kaip mes ją suprantame, nebeegzistuoja, jis to nesusieja su vakcinomis, kaip bandoma parodyti vaizdo įraše.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.