Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet augs 66 Eur

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 Eur iki 605 Eur, ji sieks 45,9% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pasak jos, vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 70 Eur iki 644 Eur ir sieks 48,8% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Išlaikome stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą. (...) Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją, tikimės, kad šis pensijų augimas pensininkams tikrai pasijus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Ministrės teigimu, gali būti, kad tikslą pavyks pasiekti greičiau.

Nuo 2024 metų pradžios didės socialinių išmokų dydžiai: bazinė išmoka sieks 55 Eur vietoj 49 Eur, šalpos pensijų bazė – 197 Eur vietoj 182 Eur, tikslinių kompensacijų bazė – 165 Eur vietoj 147 Eur, o valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 Eur vietoj 157 Eur.

Padidinus šalpos pensijų bazę, šalpos išmokos, priklausomai nuo jos rūšies ir gavėjų, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100% darbingumo iki 24 metų).

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Padidinus bazinę socialinę išmoką, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.?

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didės nuo 539 Eur iki 605 Eur, vaiko pinigai – iki 96,25 Eur, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų?iki 152,9 Eur.??

Sieks didinti valstybines pensijas, negalią turinčių pensininkų pajamas

Nuo 2024 metų sausio valstybinės pensijos dėl jų indeksavimo augs 5,95%, o nuo liepos bus siekiama 87% didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Tai paliestų 48.000 žmonių.

Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, palyginti su šių metų dydžiu, augs apie 72 Eur iki 144,71 Eur.

Be kita ko, siūloma nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sieks 350 Eur, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės jų dydis. Tai turėtų paliesti apie 13.500 asmenų, kitąmet tam bus skiriama 35 mln. Eur.

„Dabar kariai ir pareigūnai, kurie yra išėję į pensiją gerokai anksčiau dėl tam tikrų apribojimų, dėl to, kad nebuvo tinkamo indeksavimo ir buvo kitokios apskaičiavimo taisyklės, šias pensijas gauna tikrai labai mažas. Būna ir 50 Eur, ir 70 Eur pensija. Tai „grindų“ įvedimas taip pat turėtų atsirasti nuo kitų metų liepos mėnesio“, – sakė M. Navickienė.

Anot jos, bus siūloma keisti pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį.

„Pagrindiniai siūlymai bus vienodinti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, atsisakyti tam tikrų privileginių elementų pensijų sistemoje, pavyzdžiui, galimybės rinktis palankiausią darbo užmokesčio laikotarpį pensijos dydžiui apskaičiuoti, tačiau siekiame, kad pareigūnų ir karių bei teisėjų papildomos pensinės garantijos būtų labiau pagrįstos ir teisingesnės, o pačios mažiausios pensijos Lietuvos gyventojams padidėtų“, – sakė M. Navickienė.

Be kita ko, nuo 2025 m. siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo tvarką, kad neįgalūs pensininkai gautų didesnes pensijas.

„Dalyvumo lygis bus nustatomas ir po senatvės pensinio amžiaus. Taip atitinkamai prie dalyvumo nustatymo turi būti priderintas ir pensijų apskaičiavimas. Po reformos siūlome visiems asmenims, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, pensijas skaičiuoti vienodai, nes iki šiol, jei sunki negalia ištikdavo iki senatvės pensijos amžiaus, jis gaudavo didesnę pensiją visą laiką. Jei sunki negalia ištikdavo po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija nebūdavo priskaičiuojama. Šitą norime ištaisyti“, – sakė ministrė.

„Tai lies žmones, kuriuos negalia ištinka sulaukus pensinio amžiaus, manome, galėtų būti 43.000 tokių pensijų gavėjų, žmonės turėtų iš naujo nustatyti dalyvumo lygį nuo 2024 m. sausio“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, tam papildomai bus skiriama 58 mln. Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“