Algirdas Dakis gamina Anykščių miesto senųjų pastatų maketus, kurie saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus fonduose. Jau antrą dešimtmetį Anykščių kūrybos ir dailės mokykloje dirbantis A. Dakis padeda mokytojams ir mokiniams eksponuoti parodas, dirba kitus vyiškus darbus. Su Algirdu, kurio pagaminti Anykščių namų maketai naudojami edukacinėms pamokėlėms ar eksponuojami įvairiuose rajono renginiuose, kalbėjomės Anykščių kūrybos ir dailės mokykloje.
– Iš ko paveldėjote meninę gyslelę? Gal meniška aplinka „pabudino“ norą kažką kurti? Kada ir koks buvo pirmasis darbas?
– Tikriausiai iš tėvo. Jis visų galų meistras. Kažkada pats vienas pastatė namus, deja, kurių jau nebėra. Jis gali sulipdyti bet kokį židinį, jį meniškai papuošti. Kai turi noro, daro nuostabius medžio raižinius. Turi auksines rankas, gaila, kad ne vien rankas auksines…
Gal buvo kokie keturiolika metų, kai panorau kažką sumeistrauti. Pirma, ką padariau, buvo medinis laivas. Noras kažką meistrauti dar labiau „prabudo“, kai pradėjau čia dirbti, tačiau vis tiek gaminau laivus. Daugiau nei dešimt visokiausio dydžio laivų sumeistravau. Norint dailiai padaryti darbą, reikia daug laiko. Visus savo pagamintus laivus padovanojau, tad parodyti nieko negaliu. Kodėl gaminau laivus? Man visada atrodė, kad laivai, tai vienas iš nuostabiausių žmogaus tvarinių. Jie visi skirtingi, visi nepakartojami ir labai gražūs. Bent jau man, tai tikrai. Dabar laivų jau nebegaminu, nes nebeturiu tam laiko. Šiuo metu iš virvelių kuriu apyrankes. Piešti nemėgstu, jaunystėje bandžiau kopijuoti kitų darbus, pavykdavo neblogai. Kaip žinote, dabar jau ketvirtus metus darau Anykščių miesto centro senųjų pastatų maketus.
– Kaip kilo mintis gaminti namų maketus?
– Maketuose įamžinti senuosius, dar išlikusius ir jau nugriautus miesto centro senos statybos pastatus, buvo muziejaus direktoriaus Antano Verbicko mintis. Prieš ketverius metus jis paklausė Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos direktoriaus Arūno Vilkončiaus, gal kas galėtų padaryti maketus. Mokyklos direktorius pasiūlė pabandyti man, nes buvo matęs mano laivus. Muziejaus direktorius šiek tiek su nepasitikėjimu žiūrėjo į mane, todėl paprašė ką nors padaryti, kad įsitikintų, jog sugebėsiu. Susitarėme, kad aš „pastatysiu“ bažnyčią. Iš medinių trinkelių ir lentelių padariau Anykščių bažnyčios maketą. Muziejaus direktoriui mano darbas patiko, jis patikėjo, kad aš galiu atkurti autentiškus senovinius miesto pastatus.
– Kiek jau „pastatėte“ namų? Kaip sekasi atkurti tuos, kurie nugriauti?
– Namų proporcijas derinu pagal pirmąjį darbą – bažnyčią. Kol kas gaminu atskirų miesto centro pastatų maketus, gal kada nors jie „suguls“ į gatves. Iš esamų senų pastatų jau pagaminau pastato, kur dabar „Humanos“ parduotuvė, maketą, parduotuvės „Jara“, Angelų muziejaus, parapijos namų, senosios poliklinikos ir dalies buvusios ligoninės pastatų maketus. Padariau ir senojo buitinio gyventojų aptarnavimo pastato maketą, kuris yra visai nepanašus į dabar stovintį. Šio pastato maketą, kaip ir kitų neišlikusių, „iš galvos“ nepadarysi. Juos atkuriu iš nuotraukų, stengiuosi kuo tiksliau atkartoti kažkada stovėjusį namą.
– Ant sienos kabo tavo darbas. Kas jame pavaizduota?
– Tai paveikslas, priskiriamas dada arba dadaizmo meno krypčiai. Tai menas ir kartu ne menas, tai menas be meno, žodžiu, antimenas. Imi tai, kas tuo metu pasitaiko po ranka, ir dėlioji. Taip ir aš padariau, dėliojau ir kažkas išėjo. Šiek tiek panašu į Lietuvos žemėlapį.
– Kodėl tiek daug kamštelių?
– Taigi čia ta Lietuva, kurią Karbauskis išblaivinti nori…
– Ar daugiau turi tokių dada stiliaus darbų?
– Daugiau nepagaminau, bet šitas darbas pateko į katalogą „DADA ir Dailės eDukAcija“, kuris išleistas po Alytuje vykusios parodos, skirtos 99-osiosms DADA įkūrimo metinėms paminėti, kur mus pakvietė dalyvauti. Man didelė garbė būti įtrauktam į katalogą, kuriame yra mūsų mokyklos direktoriaus du darbai, mokytojo Tomo Jurkėno darbas, kitų šalies menininkų darbai ir jų aprašymai.
– Ar turi kokių ateities planų, susijusių su menu?
– Kol kas neplanuoju nieko. Kažkaip man atsitinka taip, kad gyvenimas pats pametėja idėjas ir mane „suplanuoja“… Dabar juk turiu darbo ilgam, „statau“ namus.
Dalina RUPINSKIENĖ