Jeigu namuose daug maisto iš šaldytuvo ar virtuvės spintelių iškeliauja į šiukšlių dėžę – verta susimąstyti. Šiandien, Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, puiki proga pradėti keisti savo įpročius.
Šią jau ketvirtą kartą minimą dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir visai mūsų planetai.
Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia net 132 mlrd. eurų. Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg maisto. Daugiausia jo (maždaug 70 kg) susidaro namų ūkiuose, 26 kg – pramonės įmonėse, 12 kg – viešojo maitinimo įstaigose, 9 kg – pas prekybininkus.
Lietuvoje maisto švaistymo rodiklis dar didesnis – vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. 21 proc. maisto atliekų mūsų šalyje susidaro žemės ūkio sektoriuje, 4 proc. gamybos sektoriuje, 13 proc. prekybos sektoriuje, 1 proc. viešojo maitinimo sektoriuje ir net 61 proc. namų ūkiuose.
Šiemet Jungtinės Tautos ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija kviečia maisto gamintojus, perdirbėjus, prekybininkus, viešojo maitinimo įstaigas bei visus žmones mažinti maisto nuostolius ir švaistymą, pertvarkyti žemės ūkio ir maisto sistemas, kad būtų prisidėta prie JT darbotvarkės tikslo: iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas viešojo maitinimo, prekybos ir namų ūkio lygmenyse ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandyse. Siekdama paspartinti ES pažangą siekiant JT ambicingo tikslo, Europos Komisija pasiūlė maisto atliekų susidarymo mažinimo tikslus valstybėms narėms – iki 2030 m. 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir 30 proc. mažmeninės prekybos ir vartojimo sektoriuose (restoranai, maitinimo paslaugos ir namų ūkiai).
Europos valstybės randa išradingų būdų kaip kovoti su maisto švaistymu. Šiemet Ispanijos Katalonijos regione, minint Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, 18 restoranų virėjai, kuriems vadovaus žinoma virtuvės šefė Ada Parellada, gamins patiekalus iš likusių maisto produktų, susitarus su vietos ūkininkais bus galimybė laukuose surinkti likusį derlių. Europos Komisijos atstovybė Briuselyje tą dieną rengs diskusiją apie maisto švaistymą, garsi virtuvės šefė Isabelle Arpin gamins maistą iš likusių produktų, bus rodomas filmas apie maisto švaistymą. Italijos sostinėje Romoje, kur įsikūrusi JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos būstinė, taip vyks šiai dienai skirtas renginys. Jo dalyviai išklausys popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi apie maisto švaistymą.
Lietuvoje taip pat turime įvairių iniciatyvų, skirtų maisto švaistymo prevencijai. Diskutuojama dėl įstatymų pataisų, įpareigojančių didžiuosius prekybos centrus maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkantį, tačiau saugų ir tinkamą vartoti maistą didžiosios parduotuvės neatlygintinai perduoti labdarai ar paramai. Taip pat siekiant sumažinti maisto atliekų, susidarančių mažmeninėje prekyboje, kiekį, yra pateiktas Maisto įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose, siūlantis panaikinti draudimą prekybininkams parduoti maistą, paženklintą žymeniu „Geriausias iki…“, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs – būtų sudaryta galimybė vartotojams įsigyti ir vartoti saugių maisto produktų ilgiau.
Atminkime, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. Internete galima rasti daugybę kulinarų receptų kaip pasigaminti skanių patiekalų iš maisto likučių. Pasinaudoję šiais patarimais galite ne tik paruošti puikius pietus ar vakarienę, bet ir sutaupyti nemažai pinigų.
Pirkime maisto produktus apgalvotai, susidarę sąrašą ar tam tikrą valgiaraštį. Jei pasigaminote ar nusipirkote per daug, produkciją užšaldykite vėlesniam vartojimui.
Nepamirškime skaityti produktų etikečių, nes 10 proc. maisto švaistymo yra susiję su maisto ženklinimu. „Geriausias iki…“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti ir po šio termino pasibaigimo.
Išmesdami maisto likučius į šiukšlių dėžę, visada prisiminkime, kad skurdžiose pasaulio valstybėse milijonai žmonių badauja, nes neturi lėšų nusipirkti maisto.