Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Antrojo jūros vėjo parko konkurso data vis dar neaiški, tačiau tikimasi didesnės konkurencijos

Energetikos ministerija bei rinkos dalyvius vienijančių organizacijų vadovai tikisi, kad antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą sulauks daugiau dalyvių nei vasarą pasibaigęs pirmasis aukcionas.

Vis dėlto Vilniui ir Briuseliui vis dar derinant valstybės skatinimo schemą iki šiol neaiški iki šių metų pabaigos planuojamo paskelbti aukciono data.

Be to, pasak rinkos dalyvių, potencialių vystytojų susidomėjimą gali sumažinti vėluojantis „Harmony Link“ projektas bei skirtingas nei užsienyje valstybės skatinimo modelis, kai kurie pašnekovai įžvelgia ir daug diskusijų sukėlusio pirmojo konkurso reputacines pasekmes.  

Kai kurioms kompanijoms jau paskelbus apie nedalyvavimą antrajame aukcione arba apskritai pasitraukus iš Baltijos šalių, Energetikos ministerija sako, kad vystytojų veiksmus bei konkursų eigą lemia pasikeitusi elektros rinkos situacija. 

Tikisi daugiau dalyvių

Dainius Kreivys, energetikos ministras, rugpjūčio pabaigoje vylėsi, jog esant galimybei pretenduoti į valstybės paramą antrajame konkurse dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai dalyvavo tik dvi bendrovės – minimalus abiejų aukcionų sąlygose numatytas skaičius.

Dainius Kreivys, energetikos ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dainius Kreivys, energetikos ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ministerija tikina apie konkursą aktyviai informuojanti tarptautinius vystytojus – potencialius jo dalyvius, be to, ketinama surengti rinkos konsultacijas. 

Apie savo planus dalyvauti antrajame aukcione jau anksčiau paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – ji ketina dalyvauti kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

BNS žiniomis, Lietuvos jūrinio vėjo rinka bei teisėkūra taip pat domisi Vokietijos kompanija RWE, didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ bei Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ , nors pastarosios dalyvavimu aukcione abejoja ir patys jos vadovai.

Be to, praėjusią savaitę pranešta apie Klaipėdoje viešėjusią 20-ies Nyderlandų įmonių delegaciją – joje buvo ir galimybę dalyvauti Lietuvos rengiamuose vėjo parko Baltijos jūroje konkursuose anksčiau svarsčiusi „Van Oord“, taip pat šios šalies vėjo energetikos asociacija, jūros dugno tyrimo bei povandeninių jėgainių įrengimo bendrovės.

Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos bendrovės galimo dalyvavimo aukcione nekomentuoja.

Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, mano, kad antrasis konkursas turėtų sulaukti bent trijų dalyvių.

„Paprasčiausiai duota pakankamai laiko pasiruošti. Paskelbta prieš du metus, prieš metus visi, kas norėjo, galėjo susipažinti, kokios taisyklės. Norintys gali dalyvauti“, – BNS teigė L. Sabaliauskas. 

Vis dar neaiški konkurso data 

Būtent antrojo aukciono data kelia klausimų ir kai kuriems potencialiems jo dalyviams. Anksčiau jį planuota skelbti rugsėjį. 

„Šiai dienai reikia sulaukti, ar tas aukcionas bus ir kada jis bus paskelbtas. Būtų gerai palaukti bent jau iki spalio mėnesio, nes šiai dienai matome labai daug klaustukų“, – BNS teigė nenorėjęs viešai skelbti pavardės vienos užsienio energetikos kompanijos atstovas, paklaustas apie jos planus dalyvauti aukcione. 

Energetikos ministerijos teigimu, jis turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, o dėl konkretaus laiko ketinama konsultuotis su rinkos dalyviais. 

Pagal konkurso sąlygas, jis turi būti paskelbtas praėjus bent dviem mėnesiams po to, kai ministerija su Europos Komisija (EK) suderins valstybės skatinimo schemą. Tai padaryti ministerija tikėjosi dar vasarą, vėliau – iki rugsėjo pabaigos ar anksčiau, tačiau derinimo procesas tęsiasi iki šiol. 

Energetikos ministerija teigia laukianti Komisijos sprendimo, o ši derinimo proceso eigos nekomentuoja. 

Jau aišku, kad antrajame vėjo parko Baltijos jūroje aukcione nedalyvaus pirmojo konkurso laimėtoja – valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Jos vadovų teigimu, laimėjusi teisę vystyti projektą grupė įvykdė vieną savo strateginių tikslų, o dviejų tokių projektų įgyvendinimas vienu metu sukeltų įtampą finansams.  

Nedalyvauti antrajame konkurse rugpjūtį nusprendė ir anksčiau jam ruošęsis Lietuvos atsinaujinančiosios energetikos bendrovės „Green Genius“ ir didžiausios privačios Lenkijos energetikos bendrovės „Polenergia“ konsorciumas. Įmonės teigė tokį sprendimą priėmusios dėl jų netenkinusių projekto ekonominio naudingumo rodiklių bei aukciono sąlygų, įskaitant didžiausią sandorio kainą. 

Be to, iš Lietuvos ir Latvijos vėjo energetikos asociacijų pasitraukė projektais Baltijos šalyse anksčiau susidomėjimą rodžiusios Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“ bei Prancūzijos „TotalEnergies Renewables“. Pastaroji vis dar figūruoja Estijos vėjo energetikos asociacijos narių sąraše.

„Orsted“ nuolat vertina įvairias pasaulines jūrinio vėjo galimybės. Kaip apdairus vystytojas, mes toliau teikiame prioritetą investicijoms ten, kur gautume portfelio vertę. Todėl neseniai nusprendėme, kad Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – artimiausiu metu nebus mūsų pagrindinis plėtros regionas“, – komentare BNS nurodė „Orsted“. 

Latvijos vėjo energijos asociacijos teigimu, dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sumažėjus pramonės apimtims, energijos paklausai, taip pat sutrikus tiekimo grandinėms bei pabrangus medžiagoms vystytojai savo dėmesį nukreipia į „brandžias rinkas“. 

„Baltijos šalys suvokiamos kaip rizikingesnės rinkos su neapibrėžta politika ir reguliavimu“, – BNS nurodė Latvijos vėjo energijos asociacija. 

Pirmojo konkurso reputacija ir maža galia 

Rinkos dalyvių nuomone, vystytojų pasitraukimą iš Lietuvos taip pat galėjo lemti per maža šalies vystomų parkų galia, kritikos sulaukusios pirmojo konkurso sąlygos. 

„Kai pirmas aukcionas nepavykęs, truputį atbaidėme mes pirmo aukciono dalyvius ir gali būti, kad didelė dalis tų, kurie šiaip planavo investuoti į jūrinio vėjo energetiką Lietuvoje, po pirmo aukciono atsisakė, ir jie gali nedalyvauti antrame aukcione. Čia yra reputacinė problema, kuri sukelia reputacines pasekmes“, – BNS sakė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.

Martynas Nagevičius, UAB „Baltic Baltymas“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešai teigė, jog pirmasis konkursas, kurį laimėjo „Ignitis grupė“, buvo parengtas vienai įmonei, konkurencija jo metu buvo simbolinė, o pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis, proporcingas vienam išvystytos galios megavatui, yra mažesnis nei kitų šalių aukcionuose. 

Be to, dalis susidomėjimą konkursu anksčiau skelbusių įmonių dar kovą BNS teigė pirmajame aukcione nusprendusios nedalyvauti dėl pakeisto dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumo, didelių reikalavimų bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.

Tuo metu rugpjūčio pabaigoje Estija gavo septynias paraiškas statyti vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje – tarp dalyvių ir „Ignitis renewables“.

Pasak Energetikos ministerijos, kol kas sudėtinga vertinti, kiek yra realūs pretendentų vystyti vėjo parkus Estijoje ketinimai. 

„Keturias iš septynių paraiškų pateikė Estijos vystytojai, tuo tarpu mūsų vertinimu, sėkmingam tokio sudėtingumo projekto įgyvendinimui būtina tarptautinė patirtis tiek įgyvendinant tokius projektus, tiek užsitikrinant finansavimą“, – teigė ministerija. 

Kita vertus Jungtinėje Karalystėje (JK) surengtas jūrinio vėjo parko aukcionas rugsėjo pradžioje vystytojų dėmesio apskritai nesulaukė. Rinkos dalyvių teigimu, tai įvyko vyriausybei nustačius per mažą ir augančių pramonės sąnaudų neatspindinčią pagamintos elektros kainą.

„Išaugus kapitalo skolinimosi kaštams, įrangos kainoms, o elektros kainoms beveik sugrįžus į prieškrizinį lygį, situacija atsinaujinančios energetikos vystymui tapo mažiau patraukli. Vystytojai tampa išrankesni, ką rodo ir skirtinga jūrinio vėjo parkų konkursų baigtis skirtingose šalyse, yra ir neįvykusių konkursų – nebe projektas renkasi vystytoją, o vystytojas renkasi projektą“, – BNS nurodė Energetikos ministerija. 

„Harmony Link“ problema

Rinkos dalyviai, asociacijų vadovai bei Energetikos ministerija sutaria, jog antrojo konkurso sąlygos potencialiems jo vystytojams yra patrauklesnės.

Antrąjį aukcioną laimėjusiam vystytojui, skirtingai nei pirmojo – be valstybės pagalbos, nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Be to, dabar numatytas ilgesnis – 90 dienų – dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas. Tuo metu pirmajame konkurse jis buvo tik 60 dienų ir sulaukė rinkos dalyvių priekaištų, jį siūlė ilginti ir aukcioną organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Pirmame aukcione niekas nebuvo padaryta, dabar atsitinka tokia situacija, kad praktiškai tie terminai buvo nerealūs. Antro aukciono terminai – tu vis tiek turi įstatymais numatytą tą patį laiko buferį, kaip ir pirmame aukcione, tik jau dalis procesų yra atlikti ir tai leidžia tam tikra prasme jau visai kitaip žiūrėti į projekto grafiką“, – BNS teigė vienos užsienio kompanijos atstovas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės.

Vis dėlto, pašnekovų teigimu, potencialius vystytojus gali atbaidyti vėluojančios Lenkiją ir Lietuvą turinčio sujungti jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ statybos, taip pat nuo analogiškų konkursų kitose šalyse besiskirianti ir paini valstybės skatinimo schema. 

Pasak LVEA vadovo L. Sabaliausko, tai, kad nėra prekybai skirto jūrinio kabelio, reiškia žemą prekybinį Lietuvos pajėgumą. 

„Čia kaip turgus. Jeigu vokiečiai turi jungtis ir su Skandinavija, ir su visomis aplinkinėmis valstybėmis, ir jos funkcionuoja, ir visi žino, kaip prekiauti, tai Lietuva faktiškai tų jungčių neturi arba tos rinkos, pavyzdžiui, Latvija ir Estija, yra labai mažos, ir tas elektros perteklius gali būti pakankamai didelis. Kaip sakau, tos jungtys yra mūsų kelias į kitą turgų – ir į Lenkijos, ir į Vokietijos“, – teigė L. Sabaliauskas. 

Energetikos ministerija mano, kad ilgiau nei planuota užtrukęs „Harmony Link“ projektas neturėtų atbaidyti dalyvių.  

„Tikėtina, kad „Harmony Link“ jau bus nutiestas, kol parkai pradės veikti, o iki tol prekyba elektra bus vykdoma per „LitPol Link“ jungtį“, – BNS aiškino ministerija. 

Vis dėlto rugpjūčio pradžioje Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas, interviu BNS teigė, jog „Harmony Link“ turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028 m. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.