Lithuania

Esmė nepamesti esmės

Seimo svarstymams šiandien teikiami klausimai, nuo kurių sprendimų labai daug priklauso, ar Lietuvos valstybė, jos piliečiai ir visas ūkis žengs į kitą vystymosi etapą, ar ir toliau gyvensime „žingsnis į priekį, du atgal“ ritmu.

Seimas imasi struktūrinių reformų paketo, apimančio mokesčių ir pensijų sistemos pertvarką, taip pat inovacijų reformą. Be to, Seimas balsuos, ar patvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas dėl interesų grupių įtakos politikams, partijoms ir politiniams procesams.

Žvelgiant į numatytų darbų sąrašą užplūsta dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, norisi entuziastingai sušukti „pagaliau!“, nes imamės dalykų, kurie gali paskatinti seniai subrendusius esminius pokyčius svarbiose mūsų gyvenimo srityse. Iš kitos – užplūsta neviltis, kaip neatsakingai mes sugebame suplakti į vieną krūvą tokius fundamentalius klausimus, kurių kiekvienam, ko gero, reiktų atskiros strateginės Seimo sesijos, aišku, jei norime turėti kokybišką rezultatą. Padėtį dar labiau komplikuoja laiškų, pažymų, tyrimų ir komentarų pavojingai įelektrinta visuomenė, bandanti susigaudyti, ar tai, kas atrodo akivaizdu, yra ir tikra.

Tokiame foniniame triukšme labai svarbu, kad nepasimestų esminiai dalykai, ir tai didžia dalimi priklauso nuo darnaus Seimo vadovybės ir savo tarnystę valstybei bei rinkėjams prisiekusių parlamentarų darbo.

Amžiaus korupcijos skandalas gali užgožti tikrai ne mažiau svarbų valstybės žingsnį – reformas. VŽ primena, tarp Vyriausybės Seimui pateiktų įstatymų projektų – pasiūlymai sumažinti „Sodros“ įmokos tarifą, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“ ir tam tikrą progresyvų mokestį didesnėms gyventojų pajamoms, nekilnojamojo turto mokestį visam nepagrindiniam gyvenamajam būstui bei kt. Vyriausybė tikisi, kad per birželį šioms reformoms bus pritarta, kad jos įsigaliotų nuo 2019 m. pradžios.

Svarstant siūlomas pensijų sistemos pertvarkas, neišvengiamai teks atsižvelgti, kad judame į demografinę duobę, kai dirbančiųjų skaičius, palyginti su pensininkų skaičiumi, spėriai mažės bent kelis artimiausius dešimtmečius.

Pakeitimo norma, apibrėžianti, kokią dalį buvusio atlyginimo sudaro senatvės pensija Lietuvoje, šiuo metu tesiekia apie 40%. Jeigu nieko nekeisime, tikėtina, kad senatvės pensija ir toliau mažės, vadinasi, judėsime priešinga, nei norima, kryptimi – į gilesnį skurdą.

Inovacijų reformos atidėlioti taip pat daugiau nėra kur: jeigu iki 2019 m. nebus atlikta išmintinga bent aukštųjų mokyklų pertvarka, kyla rizika, kad toliau kepsime nekokybišką ir netinkamą išsilavinimą įgijusius specialistus, kuriems ateities iššūkiai bus sunkiai įkandamas riešutas, jau nekalbant apie tai, kad galime prarasti ES paramą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Taip elgdamiesi rizikuojame palaidoti bet kokias viltis gyventi aukštą pridėtinę vertę kuriančioje, globalios konkurencijos nebijančioje ir aukštą pragyvenimo lygį turinčioje šalyje.

Pagaliau Seimas diskutuos dėl pasiūlymo tęsti daug triukšmo viešojoje erdvėje keliantį NSGK tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams, partijoms ir politiniams procesams.

Vytautas Bakas, NSGK pirmininkas, sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl juos bus bandoma susigrąžinti. Tačiau Ignas Vėgėlė, Advokatų tarybos pirmininkas, LRT „Savaitei“ pabrėžė, kad kelti konkrečias bylas, remiantis Valstybės saugumo departamento, kitų specialiųjų tarnybų duomenimis, „gali būti tikrai sudėtinga“, kadangi reikės įrodyti veiklos neteisėtumą.

Nepriklausomai nuo galimų naujų tyrimų ar bylų baigties, visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad aukščiausios valdžios atstovai imsis principingai skaidrinti politinę ir verslo aplinką, kurioje įstatymai turi absoliučią viršenybę, kurios kvestionuoti negalėtų jokios interesų grupės ar galios centrams priskiriamos institucijos. Lyg ir simboliška, šiandien vyksta nenumatytas Seimo posėdis. Tad ir pagrindinis politikų tikslas šiuokart padirbėti taip, kad ir visuomenė patikėtų, kad šis posėdis bus rimtų darbų pradžia.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Football news:

Griezmann will remain at Barcelona for the next season
Cristiano on the defeat by Milan: Keep your head up and keep working!
This is the best Milan in years: superkambekom with Juve (3 goals in 5 minutes!) saved the intrigue in Serie A
Zlatan Ibrahimovic: I am the President, player and coach! If I had been in Milan since the start of the season, we would have taken the scudetto
Sarri on the defeat by Milan: we played first-class football for 60 minutes. Then-turbidity
Pioli on the victory over Juve: Milan became a team. We can play even better
Pioli beat Juventus for the first time as a coach