„Stebint pastarojo laikotarpio diskusiją apie NT mokestį (atmetu marginalines kailių plėšimo temas, nes čia nieko naujo, labiau kalbu apie tuos, kur tikėtumeisi kažkokios taikos su savo įsitikinimais kitose srityse), gali suprasti populizmo dedamąją – būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje“, – antradienį feisbuke rašė I. Šimonytė.
Bet realybės, anot jos, ignoruoti nereikia. „O realybė, gerb. vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršiji 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį. Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, „buržujum“ būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčiumi, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais)“, – rašė premjerė.
Kuo blogas esamas mokestis? „Tuo ir blogas, kad, visų pirma, jis yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą (sutikit, kad gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės). Kita didelė problema – kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – rašė premjerė.
Ingrida Šimonytė. P. Peleckio / BNS nuotr.
Ji teigė suprantanti, kad mokesčiai yra nuobodūs, mokesčių teorija yra nuobodi, kaip ir bet koks kitas mokslas.
Minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi.
„Nuobodu galvoti, iš kur tėtis/mama namuose gauna pinigų ir žymiai maloniau tikėti, kad yra būdas visiems visko duoti ir iš nieko nieko neimti. Bet, mano žiniomis, paskutinis tai sugebėjęs buvo Pranašas, pamaitinęs minią kepalėliu duonos. Kasdienybė daug proziškesnė. Gerbčiau kolegas, jeigu šalia maldų mažiems mokesčiams, jie melstųsi mažiems viešiesiems sektoriams – mokamiems keliams, mokamam švietimui ir sveikatos paslaugoms. Bet niekad to nepastebėjau. Priešingai, net tas paslaugas, kurias turi finansuoti savivaldybės pačios, jie siūlo toliau dotuoti centrinės valdžios ištekliais. Nes svarbu. Tad galima girdėti nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus (turinti mintyje, kad sprendžia vietos, bet politikai) – nors tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų. Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti. Bet tebūnie. Galima sureguliuoti būsto apmokestinimo sritį atskirai, kad kažkam nesisapnuotų 4 proc. mokestis panašiai kaip išnykusi lietuvių kalba po QWX. Tačiau viena yra svarbu – savivaldos atsakomybė teikiant paslaugas savo bendruomenėms auga ir augs, tai natūralus turtėjančios visuomenės dėsnis. Ir tai ne tik gatvės ir asfaltai – tai ir mokyklos, darželiai, parkai – visa ta infrastruktūra, kurią turi kurti ir išlaikyti savivalda ir ko ji negali padaryti būdama priklausoma nuo centrinės valdžios transferų. Visa ši savivaldos kuriama infrastruktūra kelia turto vertę savininkams. Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (wealth), nei NT mokestis. Krizės metais gal jo priėmimas buvo ir kažkiek suprantamas (reikėjo dengti didžiulį deficitą), per laiką jis išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką, kurio logika yra priešinga savarankiškesnei, stipresnei, labiau atsakingai ir atskaitingai savivaldai, kuri turi savo rinkėjams paaiškinti, ką darys su savo nustatytais mokesčiais“, – aiškino premjerė.
Ji teigė apgailestaujanti dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokesčių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų. Skolon. Nes taip neva mažiau skauda.
„Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja, skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – įrašą baigė premjerė.
Kaip skelbė BNS, Vyriausybės siūlomomis pataisomis norima nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
