Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Karas Ukrainoje: Britų aviacija pradėjo saugoti civilius laivus Juodojoje jūroje nuo Rusijos puolimo

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Britų aviacija pradėjo saugoti civilius laivus Juodojoje jūroje nuo Rusijos puolimo

Organizatorių nuotr.

Britų karališkųjų oro pajėgų orlaiviai pradėjo patruliuoti Juodojoje jūroje. Didžiosios Britanijos vyriausybės nuomone, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo Ukrainos grūdus gabenančių laivų puolimo.

Pranešime spaudai, kurį išplatino Didžiosios Britanijos premjero spaudos tarnyba, rašoma, kad pasitraukusi iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos Rusija savo teisėtu taikiniu paskelbė visus į Ukrainą vykstančius laivus, nepaisant krovinio.

Rugpjūčio mėnesį, norėdami sustiprinti savo grėsmę, rusai apšaudė ir išlaipino karius civiliame laive, plaukiančiame į Ukrainos uostą Dunojuje. Didžiosios Britanijos vyriausybė pažymėjo, kad Londonas naudoja savo žvalgybos pajėgumus, ypač oro stebėjimą, kad galėtų stebėti Rusijos veiklą Juodojoje jūroje.

Ukrainos gynybos pajėgos daro pažangą Zaporižioje ir Donecko srityje

Ukrainos gynybos pajėgos daro pažangą į pietus nuo Robotynės Zaporižios srityje ir Kliščijivkos Donecko srityje.

Anot „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tai pareiškė vakare „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje.

„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio sektoriuje ir puolamuosius (puolimo) veiksmus Bachmuto sektoriuje. Joms sekasi srityse, esančiose į pietus nuo Robotynės ir Kliščijivkos, jos įtvirtina savo pozicijas, naikinda priešą ir palaipsniui išlaisvinda okupuotas teritorijas. „ – rašoma žinutėje.

Generalinio štabo duomenimis, per dieną fronto linijose įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Ukrainos lėktuvai sudavė aštuonis smūgius Rusijos kariniam personalui ir įrangai.

Raketų pajėgų daliniai pataikė į penkis priešo artilerijos vienetus ir priešlėktuvinę raketų sistemą.

Rusijos kariuomenė sudavė du raketų smūgius, 29 atakas ir 14 MLRS atakų Ukrainos karių pozicijoms ir apgyvendintoms vietovėms.

Tvirtina, kad gaisras Rusijos kariniame dalinyje Krymo sostinėje – suvaldytas

Rusijos kariniame dalinyje Krymo sostinėje Simferopolyje kilo gaisras, pranešė Rusijos šaltiniai.

„Simferopolio kariniame dalinyje kilo įprastas namų ūkio gaisras“, – „Telegram“ rašė Rusijos vadovybės patarėjas aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje Olegas Kriučkovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių rusams serija: okupantai patyrė daug žalos

Per 24 valandas Gynybos pajėgų aviacija surengė aštuonis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas okupantų iš Rusijos karinis personalas. Apie tai vakariniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per dieną gynybos pajėgų aviacija surengė aštuonis smūgius į vietoves, kuriose buvo sutelktas ginkluotė ir karinis personalas“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad raketų pajėgų daliniai pataikė į penkis priešo artilerijos ginklų sandėlius ir vieną priešlėktuvinių raketų sistemą.

Ukrainos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai susitarė dėl preliminaraus derybų saugumo garantijų klausimais grafiko

Ukrainos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl preliminaraus derybų dėl dvišalio susitarimo saugumo garantijų klausimais grafiko.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai pasakė per bendrą jo ir kolegos iš Japonijos Yoshimasos Hayashi'io susitikimą su žiniasklaida šeštadienį, rugsėjo 9 d., Kijeve, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

„Mano kolega iš Japonijos informavo Ukrainos prezidentą apie Japonijos pasirengimą pradėti derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo sudarymo, sekant G7 deklaraciją, kuri buvo priimta Vilniuje. Šiandien sutarėme, kaip tiksliai vyks šios derybos ir apibrėžėme preliminarų tvarkaraštį“, – sakė D.Kuleba.

Paprašytas patikslinti, kokias saugumo garantijas suteiks Japonija, D.Kuleba sakė, kad tai bus derybų tema.

Rumunija prie Ukrainos sienos aptiko naujų drono nuolaužų

Šeštadienį Rumunijos kariai šios NATO narės teritorijoje prie Ukrainos sienos aptiko bepiločio orlaivio, „panašaus į tuos, kuriuos naudoja Rusijos armija“, fragmentų, pranešė Gynybos ministerija.

Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru teritoriją Tulčės apskrityje, remdamosi vietos valdžios gauta informacija apie galimus dronų fragmentus.

Anksčiau šią savaitę toje vietovėje jau buvo rasta drono nuolaužų, už kelių kilometrų nuo šeštadienio radimvietės.

Kryme nugriaudėjo sprogimas: dega karinis dalinys

Šeštadienio popietę Rusijos laikinai okupuotame Simferopolyje užsidegė karinis dalinys.

Vietos gyventojai paskelbė gaisro vaizdo įrašą ir pranešė, kad prieš tai mieste girdėjosi sprogimas. UNIAN nurodo, kad gauta informacija, jog Kalinino gatvėje dega Rusijos karinis dalinys.

„Iš pradžių pasirodė dūmai, o paskui pasigirdo šaudymo garsai“, – rašoma „Krymskij viter“.

Aneksuoto Krymo gubernatoriaus patarėjas Olegas Kriučkovas gaisrą kariniame dalinyje Simferopolyje pavadino „paprastu buitiniu gaisru“.

G20 lyderiai bendroje deklaracijoje tiesiogiai nepasmerkė Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą

Šeštadienį Indijoje susitikę Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai priėmė bendrą deklaraciją, kurioje tiesiogiai nepasmerkė Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau paragino teritorinių ambicijų turinčias valstybes susilaikyti nuo jėgos naudojimo, praneša agentūra „Reuters“.

Apie deklaracijos priėmimą pirmąją susitikimo dieną paskelbė Indijos premjeras Narendra Modis. Netikėtas susitarimas dėl komunikato buvo pasiektas grupės gretose stebint didelį susiskaldymą karo Ukrainoje klausimu. Vakarų šalys siekė, kad G20 lyderiai griežtai pasmerktų Rusiją, o kitos valstybės savo ruožtu norėjo, jog dėmesio susilauktų platesni ekonominiai klausimai.

„Raginame visas šalis paisyti tarptautinės teisės principų, įskaitant teritorinį vientisumą ir suverenitetą, tarptautinės humanitarinės teisės ir daugiašalės sistemos, sergėjančios taiką ir stabilumą, – tvirtinama deklaracijoje. – Sveikiname visas aktualias ir konstruktyvias iniciatyvas, remiančias išsamią, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.“

Lietuvos užsienio reikalų ministras: Ukraina jau sulaukė spaudimo derėtis su Rusija

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Ukraina jau sulaukė Vakarų spaudimo sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija.

„Manau, kad jau sulaukė“, – šeštadienį žurnalistams sakė šalies diplomatijos vadovas, paklaustas, ar rudenį Kijevas gali pajausti realų spaudimą pradėti derybas, pridurdamas, kad oficialių žinių apie tai neturi.

„Nebūtinai iš pagrindinių partnerių, bet apskritai tokių kalbų girdisi – kaip čia būtų. Tai yra labai svarbus momentas“, – pažymėjo jis.

Pats prašymų daryti įtaką Ukrainos politikams ministras nurodo nesulaukęs.

Visgi, jis prognozavo, kad susilpnėjus Vakarų šalių karinei paramai ukrainiečiams, Kijevo gynybinė galia gerokai sumenktų.

Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė pagrindinį smūgių Rusijos teritorijoje tikslą

Ukrainos karinė žvalgyba bepiločiais lėktuvais ir raketiniais ginklais smogia Rusijos kariniams objektams ir atitinkamoms užduotims vykdyti naudoja savo agentus agresorės teritorijoje.

Apie tai pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis. „Mes dirbame metodiškai. Nustatome svarbiausius taikinius, Rusijos Federacijai svarbiausius objektus: karinius objektus, karinio pramoninio komplekso objektus, kurie užtikrina raketų ir bepiločių orlaivių gamybą, objektus, kurie užtikrina logistiką“, – išsamiai pasakojo karinės žvalgybos atstovas.

Pasak jo, tokių smūgių tikslas – susilpninti priešo galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. „Visi priešo taikiniai yra sunumeruoti ir turi savo hierarchiją“, – sakė jis.

„Mes tikslingai juos naikiname, kad sumažintume jų potencialą ir pasiektume domino efektą: kai sunaikinus vieną įmonę, kitos, susietos su jos produkcija, nutrauks karinę gamybą“, – aiškino jis.

CNN: V. Zelenskis atmeta galimybę siekti kompromiso su Kremliumi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Jevgenijaus Prigožino žūtis parodo susitarimų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu padarinius.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė transliuotojui CNN.

Ukrainos kontrpuolimui žengiant į ketvirtą mėnesį, tačiau kol kas paskelbus tik apie nuosaikius laimėjimus, V. Zelenkis atmetė tvirtinimus, kad atėjo laikas sėsti prie bendro su Kremliumi taikos derybų stalo. „Su melagiu negalimas nei kompromisas, nei dialogas“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.

Valstybės vadovas nurodė, kad dramatiška samdinių grupuotės „Wagner“ vadeivos žūtis yra įspėjimas, į kurį būtina atsižvelgti.

G20 pareigūnai susitarė dėl kalbos apie karą Ukrainoje

Didžiausių pasaulio ekonomikų dvidešimties (G20) šalių diplomatai pasiekė kompromisą dėl karo Ukrainoje formuluotės. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiu šaltiniu.

Pažymima, kad grupės nuomonės dėl karo Ukrainoje smarkiai išsiskyrė: Vakarų šalys primygtinai reikalauja griežtai pasmerkti Rusijos veiksmus, o kitos valstybės reikalauja sutelkti dėmesį į platesnius ekonominius klausimus.

Vis dėlto diplomatai pasiekė kompromisą dėl komunikate naudotinų formuluočių, teigė šaltinis. Šią formuluotę dar turi patvirtinti G20 šalių vadovai.

Agentūra rašo, kad kol kas apie tai nebuvo pateikta jokių detalių, tačiau formuluotė iš esmės yra panaši į tą, dėl kurios susitarta 2022 m. aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje.

Buvęs JK premjeras B. Johnsonas atvyko į Lvovą

Į Lvovą atvyko buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė miesto meras Andrijus Sadovy, praneša „Ukrinform“.

A.Sadovy paskelbė B.Johnsono susitikimo geležinkelio stotyje nuotrauką ir parašė: „Sveikiname didįjį Ukrainos draugą Borisą Johnsoną Lvove“.

B.Johnsonas atsistatydino iš JK ministro pirmininko pareigų 2022 metų liepą. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios jis ne kartą lankėsi Ukrainoje.

Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės

Penktadienį, rugsėjo 8 d. Ukrainos Chersono srityje per Rusijos surengtą apšaudymą trys žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti.

Tai platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Kaip teigiama, per praėjusią parą Rusijos kariuomenė inicijavo 59 atakas, iš minosvaidžių, artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdama 244 sviedinius. Rusai penkis sviedinius paleido į Chersono miestą. Rusijos pajėgų taikinyje atsidūrė gyvenamosios teritorijos, garažai ir viena švietimo įstaiga.

Į Ukrainą atvyko Japonijos užsienio reikalų ministras

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi pradėjo vizitą Ukrainoje, šeštadienio rytą pranešė Japonijos ambasada.

„Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi atvyko į Ukrainą“, – feisbuke nurodė ambasada ir pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip aukšto rango diplomatą geležinkelio stotyje pasitinka pareigūnai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 122 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 122 vaikai. Dar 503 žuvo.

Tai šeštadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (487), Charkovo (300), Kijevo (129), Chersono (124), Zaporožės (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černigovo (71) ir Luhansko (67) srityse.

Britų žvalgyba: labai tikėtina, kad Rusija perdislokavo savo pajėgas iš kitų fronto atkarpų į Robotynės apylinkes

Labai tikėtina, kad Rusija perdislokavo savo pajėgas iš kitų fronto linijos atkarpų, jog pakeistų nustekentus dalinius aplink Robotynės gyvenvietę Ukrainos pietryčiuose. Tai savo naujausioje, šeštadienį tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Suvestinėje pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų elementai prasiveržė į pagrindinę daugiasluoksnę Rusijos gynybos liniją į rytus nuo Robotynės. Ministerija nurodo, kad Ukrainos pajėgos toliau laipsniškai žengia į priekį ir ten sekina Rusijos karius. Negana to, ukrainiečiai taip pat palaiko spaudimą Rusijos pozicijoms į pietus nuo Bachmuto ir laipsniškai pasiekia laimėjimų tarp Kliščijivkos ir Adrijivkos.

Paslaptingas maras: okupuotame Mariupolyje rasti keli rusų kareivių kūnai

Laikinai okupuotame Mariupolyje rasti rusų kareisvių kūnai.

Apie tai kalbama Mariupolio miesto tarybos pranešime. „Rugsėjo 2 dieną pasirodė informacija, kad Azovo jūroje nuskendo penki Rusijos kariai. Jų kūnai buvo rasti paplūdimyje“, – rašoma pranešime.

Miesto taryba pažymėjo, kad vienas iš Rusijos „Telegram“ kanalų pranešė apie okupantų žūtį, remdamasis savo šaltiniais vadinamojoje „Donecko Liaudies Respublikos vidaus reikalų ministerijoje“. Pranešime teigiama, kad vietiniame paplūdimyje buvo rasti trijų įsibrovėlių kūnai, kurie gulėjo eile.

„Kas ir kodėl juos nužudė, nežinoma. Mariupolis tampa pavojingas Rusijos kariuomenei. Veikia žmonių pasipriešinimas!“, – komentavo miesto taryba. Be to, miesto mero patarėjas Piotras Andriuščenka taip pat pranešė, kad mieste buvo likviduotas rusas. „Šiandien Mariupolio rezistentai paskelbė apie dar vieno kariškio likvidavimą, nurodydami „radinio“ vietą“, – rašė P. Andriuščenka.

Jis pažymėjo, kad po kurio laiko okupacinė policija paplūdimio rajone aptiko ruso kūną.

Analitikai: kontrpuolimo fone okupantai slepia būstines ir keičia „ugnies doktriną“

Gynybos pajėgų puolimas privertė okupantus pakeisti vadovavimo ir kontrolės sistemą, taip pat pritaikyti elektroninio karo sistemas apsisaugant nuo Ukrainos dronų.

Karo studijų instituto (ISW) teigimu, „Rusijos pajėgos padarė reikšmingų Ukrainoje vadovavimo ir kontrolės sistemų pakeitimų, kad apsaugotų komandų infrastruktūrą ir pagerintų dalijimąsi informacija, nors Rusijos karių dislokavimas greičiausiai vis dar didina horizontaliojo valdymo problemas ir integracija“.

Saugumo ir naujų technologijų centro (CSET) duomenimis, Rusijos kariai perkėlė savo būstinę už daugumos Ukrainos smogiamųjų sistemų ribų ir įrengė priešakinius vadovybės postus už stipriai saugomų pozicijų.

Rusijos artilerijos apribojimai Ukrainoje skatina Rusijos kariuomenę pakeisti savo „ugnies doktriną“, kuri pakeičia apšaudymo mastą iki tikslaus.

Be to, CSET pažymi, kad Rusijos pajėgos sustiprino ryšius tarp žvalgybos sistemų ir artilerijos padalinių, siekdamos pagerinti ugnies tikslumą, „kadangi okupantai susiduria su vis didesniais apribojimais dėl galimybės naudoti masinę netiesioginę ugnį“.

Lietuva Ukrainai perdavė puspenkto milijono šaudmenų, laukiama NASAMS sistemų

Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir šiandien kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų.

Iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama jau apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.

Ukrainai netrukus bus perduotos ir NASAMS raketų paleidimo sistemos, anti-dronai, logistinė technika ir kitos paramos.

Be perduodamos karinės technikos ir įrangos Lietuva nuolat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.

Lietuvos parama Ukrainai nuo karinės invazijos pradžios pasiekė 0,5 mlrd. eurų ir bus teikiama toliau – 2024–2026 metais numatomas 200 mln. eurų vertės karinės paramos paketas. Bendras Lietuvos paramos Ukrainai vertė sudaro daugiau nei 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,2 proc. mūsų BVP (pusė šios sumos yra karinė parama).

Ukrainos žvalgyba sudarė Rusijos Federacijos strateginių objektų, kuriuos reikia sunaikinti, sąrašą

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direktoratas nustatė Rusijos Federacijos strateginių objektų, kurie turi būti sunaikinti, sąrašą. Tai teletono eteryje pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas generolas majoras Vadimas Skibitskis.

„Dirbame metodiškai, nustatome pačiai Rusijos Federacijai svarbiausius tikslus ir svarbiausius objektus. Tai reiškia karinius objektus, karinio-pramoninio komplekso objektus, kurie užtikrina raketų, bepiločių orlaivių gamybą, taip pat tai objektai, susiję su mūsų teritorijoje veikiančių Rusijos karių grupių logistikos aprūpinimu. Todėl turime daug tikslų. Jie visi yra sunumeruoti, apibrėžti hierarchija, nustatyta jų reikšmė, ir mes tikslingai juos naikiname, kad sumažintume Rusijos Federacijos potencialą, kad būtų pasiektas domino efektas, kai sunaikinus vieną įmonę atsiradusios broblemos kils susietoms su jos produktais įmonėms ir Rusija nustos gaminti karinius produktus“, – pažymėjo jis.

Pasak V. Skibitskio, net patys rusai pripažįsta, kad Ukrainos žvalgyba dirba būtent su objektais, kurie suteikia Rusijai galimybę kariauti.

Dronas atakavo vieną didžiausių mikroelektronikos gamyklų Rusijoje

Ukrainos dronas atakavo pramonės įmonę Brianske, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Kaip praneša telegramų kanalas "Maš", buvo užpulta gamykla "Silicon-EL", kuri laikoma viena didžiausių mikroelektronikos įmonių Rusijoje.

"Silicon-EL" yra įsikūrusi į vakarus nuo Briansko. Ši gamykla specializuojasi puslaidininkinių įtaisų,  ir maitinimo modulių gamyboje. Vietos gyventojai pranešė apie dūmus gamyklos teritorijoje.

Dėl incidento užsidegė administracinis pastatas, niekas nenukentėjo. Šiuo metu įvykio vietoje aktyviai dirba ugniagesiai ir kitos gelbėjimo tarnybos, patvirtino pareigūnas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynybos (PAG) priemonės sėkmingai perėmė du bepiločius orlaivius virš miesto. Vienas iš jų buvo sunaikintas ore dar nespėjus padaryti žalos.

Tai ne pirmas kartas, kai Silikon-EL buvo užpultas. Pasak "Mash", anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, į gamyklą taip pat buvo nukreiptas dronas ir tai buvo viena didžiausių bepiločių orlaivių atakų Rusijos regionuose.

Per rugsėjo 7 d. užfiksuotos dar dvi dronų atakos Brianske. Ryte vieną iš nepilotuojamų orlaivių sėkmingai numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos, tačiau įrenginio nuolaužos apgadino Briansko-1 geležinkelio stoties pastatą, taip pat stoties aikštę ir kelis automobilius.

Po pietų netoli geležinkelio stoties nukrito dar vienas dronas, tačiau dėl elektroninės kovos priemonių žalos neužfiksuota.

Didžiulis gaisras Maskvoje: kyla juodi dūmai ir aidi sprogimai – liepsnoja Federalinė muitinės tarnyba

Naktį į penktadienį, rugsėjo 8 d., Maskvoje užsidegė Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos pastatas. Tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Atsargiai, Maskva“. Taip pat publikuojami tirštų dūmų virš miesto kadrai.

„Maskvos rytuose kilo gaisras. Novogirevo rajone matomas didelis juodų dūmų stulpas, Kuskovskajos gatvėje kilo gaisras. Nepaprastųjų situacijų ministerijos teigimu, pranešimas buvo gautas iš pastato, kuriame yra Federalinė muitinės tarnyba“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad gaisro vietoje girdisi sprogimų garsai.

„Gaisro vietoje Novogireve girdėti sprogimų garsai. Spėjama, kad dega sandėliai, gaisro plotas da nustatinėjamas“, – rašė telegramos kanalo autoriai.

Žiniasklaida: JAV rengiasi nusiųsti Ukrainai naują kasetinių šaudmenų partiją

„Dabar, po dviejų mėnesių, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pristatė į Ukrainą pirmąją kasetinių šaudmenų siuntą, kad jos kariuomenė nepritrūktų amunicijos, trys amerikiečių pareigūnai teigė, jog J. Bideno administracija planuoja pasiųsti jų daugiau ir netrukus“, – rašoma straipsnyje.

Vienas pareigūnas sakė, kad ginklai yra labai svarbūs padedant Ukrainos kariuomenei išlaikyti pagreitį, neseniai įgytą pietiniame fronte kovoje su Rusijos pajėgomis.

Kai kurie Ukrainos kariai teigė, kad JAV tiekiama kasetinė amunicija yra galingas papildymas prie Vakarų suteiktų ginklų kontrpuolimui, būtinas senkančių 155 mm artilerijos sviedinių pakaitalas.

Pasak amerikiečių pareigūnų, kasetinė amunicija naudojama smogti į Rusijos kariuomenės susitelkimo vietas, artilerijos sistemas, oro gynybą, šaudmenų sandėlius, radiolokatorių stotis ir transporto priemones.

JAV pareigūnai neatskleidė, kiek kasetinių šaudmenų buvo įtraukta į pirmąją siuntą, Pentagonas jų turi šimtus tūkstančių.

Ukrainos pareigūnė: rusai perdislokuoja savo pajėgas iš Krymo į Zaporižios ir Chersono sritis

Rusai perdislokuoja savo karines pajėgas iš okupuoto Krymo pusiasalio į Zaporižios ir Chersono sritis, tokiu būdu siekdami kompensuoti patirtus nuostolius. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį telemaratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Pakankamai akivaizdu, kad jie perkelia savo pajėgas į Zaporižios kryptį ir mėgina sustiprinti Chersono kryptį. (Rusijos) kariai (Zaporižios ir Chersono sektoriuose) anksčiau būdavo ganėtinai galinga grupė, kuri siųsdavo pajėgas į rytus, o dabar jiems patiems reikia gerinti savo padėtį“, – tvirtino N. Humeniuk.

Pasak jos, okupuotose Ukrainos teritorijose įsibrovėliai rusai rengia fiktyvius „rinkimus“ turėdami tokį pat tikslą – surinkti informacijos apie vietinius šaukiamojo amžiaus vyrus, priversti juos įstoti į „teritorinės gynybos“ pajėgas ir tuomet prijungti juos prie okupantų Zaporižios ir Chersono sektoriuose, kur priešas bando atremti Ukrainos puolimą.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas: pratybos Baltijos jūroje siunčia signalą Rusijai

Vokietijos kariuomenės vadovaujamomis didelio masto karinio jūrų laivyno pratybomis ketinama pasiųsti Rusijai ženklą, kad Vokietija ir jos sąjungininkės pasirengusios ginti Baltijos jūrą, trečiadienį pareiškė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas.

„Siunčiame aiškų visų partnerių signalą Rusijai, kad esame budrūs“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Baltijos jūros Rostoko uostamiestyje sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno inspektorius Janas Christianas Kaackas.

Pasak Vokietijos karinio jūrų laivyno, dvi savaites truksiančios karinio jūrų laivyno pratybos, pavadintos „Šiaurinės pakrantės“, prasidės kitą savaitę, jose dalyvaus daugiau nei 3000 karių iš 14 šalių. Be Vokietijos ir jos sąjungininkių prie Baltijos jūros, pratybose turi dalyvauti Italija, Prancūzija, Kanada ir JAV.

Maždaug 30 laivų, įskaitant povandeninį laivą, taip pat apie 20 orlaivių ir įvairūs desanto junginiai treniruosis daugiausia Estijos ir Latvijos pakrančių vandenyse.

J. Ch. Kaackas sakė, kad Vokietijos vadovaujamos pratybos, daugiausia vyksiančios maždaug už 1000 kilometrų už šalies vandenų, yra svarbus žingsnis karinio jūrų laivyno vadovybės štabui, kaip regioninei NATO būstinei, siekiant visiškos operatyvinės parengties.

Rostoke pastatytas naujas personalo valdymo centras.

Karinio jūrų laivyno pratybos „Šiaurinės pakrantės“ vyksta nuo 2007 m., svarbiausios jų planuotojos kasmet pakaitomis yra Vokietija, Danija, Švedija ir Suomija.

Pasak šių metų pratybų vadovo vokiečių kontradmirolo Stephano Haischo, šiemet pirmą kartą pratybos sutelktos į Aljanso gynybos scenarijų. Jis pridūrė, kad šiemet dalyvaujančių laivų ir orlaivių skaičius yra beveik tokio pačio dydžio, kaip visas Vokietijos karinis jūrų laivynas.

Pasak S. Haischo, Rusijos karinio jūrų laivyno laivai Baltijos jūroje ir toliau elgiasi normaliai, nepaisant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusios įtampos su Vakarais. „Jokių provokacijų nepatiriame. Jūreiviai elgiasi kaip pridera, pernelyg neprisiartindami, draugiškai sveikinasi vieni su kitais“, – sakė S. Haischas.

Organizatorių nuotr.

Rusija praneša numušusi dronus Rostove prie Dono ir Maskvoje

Rusijos oro gynyba numušė dronus Rostove prie Dono netoli Ukrainos sienos ir Maskvoje. Apie tai ketvirtadienio rytą pranešė institucijų atstovai.

Rostove prie Dono miesto centre numušto bepiločio nuolaužos sužalojo žmogų, tačiau jo vežti į ligoninę neprireikė, „Telegram“ kanale rašė Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas. Be to, yra apgadinta namų fasadų bei langų, taip pat keli automobiliai.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas „Telegram“ tinkle teigė, kad viename sostinės rajonų numuštas dronas. Apie sužeistuosius ir žalą esą kol kas duomenų nėra.

A. Blinkenas: „J. Bidenas artimiausiu metu laukia susitikimo su V. Zelenskiu“

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas artimiausiu metu laukia susitikimo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Tai vizito Kijeve metu pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Pasak JAV valstybės departamento spaudos tarnybos, A. Blinkenas taip pat pažymėjo, kad į Ukrainą atvyko Amerikos prezidento prašymu.

„Jungtinėse Valstijose esame pasiryžę ir toliau eiti išvien kartu su jumis. O prezidentas J. Bidenas paprašė manęs atvykti ir dar kartą pareikšti savo paramą, kad įsitikintume, jog mes ir kitos šalys dedame visas pastangas, kad susidorotume su neatidėliotinais iššūkiais“, – sakė A. Blinkenas.

JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad Jungtinės Valstijos mato „svarbią pažangą, kuri dabar daroma kontrpuolimo srityje, ir tai labai, labai džiugina“.

Ukrainai – milžiniškos dronų atakos grėsmė

Ukrainos naujienų agentūra unian.net ketvirtadienio naktį pranešė, kad Rusijos okupacinės pajėgos per pastarąsias kelias dienas Ukrainoje dar kartą paleido „Shahed“ tipo atakos bepiločius dronus.

Skelbiama, kad didžiausia grėsmė iškilo pietiniams regionams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos taip pat pranešė apie dronų atakų grėsmę ir perspėjo pietinius regionius.

Taip pat yra žinoma, kad dronai siunčiama iš Juodosios jūros Izmailo regiono kryptimi.

Taip pat yra grėsmė Primorskiui. Pavojaus sirenos ketvirtadienio naktį buvo įjungtos Odesos, Nikolajevo, Chersono, Zaporožės, Dnepropetrovsko, Donecko, Charkovo, Poltavos ir Sumų srityse.

Skelbiama apie naują dronų ataką Maskvoje

Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie naują bepiločio lėktuvo ataką Rusijos sostinėje. Apie tai jis rašė „Telegram“ kanale.

„Šiąnakt Kalugos srityje ir Istrynos rajone oro gynybos pajėgos sunaikino bepiločius orlaivius, bandžiusius atakuoti Maskvą. Kol kas incidento vietoje jokių apgadinimų ir sužeistųjų nėra. Vietoje dirba greitosios pagalbos tarnybos“, – rašė Sobianinas.

V. Zelenskis apsilankė Donecko ir Zaporižios srityse

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Donecko ir Zaporižios srityse netoli fronto. Jis gyrė karių kovą už Ukrainos išlaisvinimą, vadindamas ją „didvyriška“.

Jis visą dieną praleido su kareiviais, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą traukinyje darytame vaizdo įraše. Prezidentas teigė aplankęs įvairius dalinius. „Kiekvienas jų yra stiprus, didžiuojuosi jais“. Kur tiksliai lankėsi, V. Zelenskis neatskleidė. Jis sakė norėjęs pasižiūrėti, kaip laikosi daliniai ir kokia yra padėtis fronte.

Prezidentas teigė išgirdęs problemas. Be kita ko, kalbėta apie tam tikrų rūšių amunicijos trūkumą, dronų bei ginklų priešo dronų atakoms atremti poreikį, taip pat apie logistinius aspektus. „Aukščiausias mūsų prioritetas yra patenkinti jų poreikius“, – pažymėjo V. Zelenskis ir įraše X tinkle naktį į antradienį.

Zaporižios srityje V. Zelenskis susitiko su dalinių, neseniai įveikusių rusų gynybines pozicijas, vadovybe, įskaitant brigados generolą Oleksandrą Tarnavskį. Šis viename interviu pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos pralaužė pirmąją ir labiausiai apsaugotą rusų gynybos liniją ir dabar juda antrosios link. V. Zelenskis sakė: „Ačiū už kiekvieną žingsnį kelyje į Ukrainos pergalę“.

Žiniasklaida: Kim Jong-unas atvyks į Rusiją aptarti šaudmenų tiekimo

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas po kelių dienų atvyks į Vladivostoką Rusijoje ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars amunicijos tiekimą Rusijos kariuomenei ir kitas karinio bendradarbiavimo formas. Apie tai pirmadienį rašo „The New York Times“, remdamasis Amerikos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis.

Pasak anoniminių laikraščio pašnekovų, Kim Jong-unas greičiausiai atvyks savo šarvuotu traukiniu į Vladivostoką ir ten susitiks su V. Putinu Rytų ekonomikos forume, kuris vyks rugsėjo 10–13 dienomis.

„Ponas Putinas nori įtikinti poną Kimą tiekti Rusijai artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, o ponas Kimas norėtų, kad Rusija aprūpintų Šiaurės Korėją pažangiomis palydovinėmis technologijomis ir branduoliniais povandeniniais laivais“, – praneša laikraštis.

Ukrainos kariuomenės atstovas – apie minų laukų tankį antrojoje Rusijos gynybos linijoje

Ukrainos kariuomenė, pralauždama antrąją Rusijos gynybos liniją Ukrainos pietuose, gaus naudos, nes ten apkasų, blindažų ir perkasų tinklas nėra toks stiprus kaip pirmojoje linijoje, per nacionalinį telemaratoną sakė kariuomenės Taurijos grupės atstovas Oleksandras Štupunas, pranešė „Ukrinform“.

Vis dėlto, pasak jo, antroji Rusijos gynybos linija yra gana stipri.

Atstovas pridūrė, kad pastarąją dieną priešas suintensyvino apšaudymą Taurijos kryptimi „ne tik iš artilerijos, bet ir smūgius iš oro“. Taip rusai mėgina sumažinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo potencialą.

Ukrainos kariuomenė: Rusija gavo naują dronų „Shahed“ partiją

Ankstų pirmadienį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Odesos sritį panaudodamos dronus–kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos šių bepiločių partijos. Tai pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kurią cituoja „Ukrinform“ ir „Espreso“.

„Rusai savo atakų datas renkasi ne atsitiktiniu būdu – jie šias operacijas planuoja. O planavimas vyksta atsižvelgiant į prieinamas pajėgas ir priemones. Pastebėjome, kad prieš atakas, nukreiptas į Odesą, buvo suaktyvėjęs krovinių gabenimas oru tarp Teherano ir Maskvos, o tai galimai liudija papildomos „Shahed'ų“ partijos atvykimą“, – pažymėjo N. Humeniuk.

Rusija atšaukė dideles karines pratybas

Rusija dėl karo Ukrainoje šiais metais atšaukė didžiules karines pratybas „Zapad“, pirmadienį cituojamas šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Ne, šiais metais mes rengiame pratybas Ukrainoje“, – valstybinė naujienų agentūra „Ria“ citavo S. Šoigu.

Paskutinį kartą Rusija „Zapad“ pratybas su savo sąjungininke Baltarusija surengė 2021 metų rugsėjį, likus penkiems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą. Tada ji sakė, kad pratybose dalyvauja 200 000 karių.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praėjusią savaitę pareiškė mananti, kad Rusija šiemet nerengs pratybų, nes neturi pakankamai karių ir įrangos.

Sykiu pranešama, kad Rusija svarsto galimybę surengti bendras pratybas su Šiaurės Korėja. Taip teigė S. Šoigu, praneša „Reuters“.

Ukraina praneša apie pažangą Rytų ir Pietų frontuose

Ukraina teigė, kad jos kariai atgavo daugiau teritorijų rytiniame fronte ir veržiasi toliau į Pietus, vykdydami kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, praneša „Reuters“.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Kijevo pajėgos per praėjusią savaitę atkovojo apie 3 kvadratinius kilometrus žemės aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį gegužę po ilgus mėnesius trukusių sunkių kovų užėmė Rusijos kariai.

Ji taip pat pranešė apie sėkmę Novodanylivkos ir Novoprokopivkos kaimuose pietiniame Zaporožės regione, bet nepateikė jokių detalių.

Ukraina dabar atsiėmė apie 47 kvadratinius kilometrus nuo kontrpuolimo pradžios birželio pradžioje, „Telegram“ rašė H. Maliar. Šie teiginiai dar turi būti nepriklausomai patikrinti.

H. Maliar praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją, o Ukrainos kariuomenė dabar tikisi sparčiau žengti į priekį.

Putinas skundžiasi, kad Ukraina Juodojoje jūroje mėgina atakuoti dujotiekius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą mėginimu pulti dujotiekius, tiekiančius dujas per Juodąją jūrą į Turkiją.

„Dedamos pastangos atakuoti „TurkStream“ ir „Blue Stream“ dujotiekius, kuriais dujos tiekiamos iš Rusijos į Turkijos Respubliką“, – pirmadienį per spaudos konferenciją su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, surengtą Sočyje prie Juodosios jūros, sakė V. Putinas.

Jo teigimu, Rusijos laivai saugo sistemas, bet „jos nuolat puolamos, taip pat ir dronais, paleidžiamais iš Ukrainos Juodosios jūros uostų“.

Susitikimo kuluaruose Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad neva Ukrainos bepiločių orlaivių atakos yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija nusprendė pasitraukti iš Jungtinių Tautų tarpininkauto grūdų susitarimo, palengvinusio Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą net ir Maskvai tęsiant plataus masto karą prieš kaimyninę šalį.

R. T. Erdoganas, padėjęs derėtis dėl susitarimo, pirmadienį atvyko į Sočį, kad įtikintų V. Putiną atgaivinti šią iniciatyvą.

Po Putino derybų Zelenskis turėtų susitikti su Erdoganu

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, Volodymyras Zelenskis turėtų kalbėtis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, informuoja „Skynews“.

Tai įvyks po šiandien įvykusio R. T. Erdogano susitikimo su Vladimiru Putinu, kurio tikslas – sugrąžinti Rusijos prezidentą prie derybų stalo dėl Juodosios jūros grūdų susitarimo.

„Esu įsitikinęs, kad, remiantis Erdogano pokalbio su Putinu rezultatais, įvyks prezidento Erdogano ir prezidento Zelenskio kontaktas“, – sakė D. Kuleba.

ES smerkia pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos grūdų infrastruktūrą

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos grūdų infrastruktūrą ir paragino Maskvą atkurti susitarimą, anksčiau leisdavusį saugiai gabenti ukrainietiškus grūdus Juodąja jūra.

Atakos, nukreiptos į ukrainietiškų grūdų eksporto infrastruktūrą, tik dar kartą parodo, kaip Rusijos veiksmai kursto maisto kainų augimą ir kelia pavojų milijonams pažeidžiamų žmonių, Briuselyje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas.

V. Putinas pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas neva žlugo, Afrikai pažadėjo nemokamus grūdus

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivo kontrpuolimas atkovoti Maskvai prarastą Ukrainos žemę neva „žlugo“. Iki šiol nė vienas V. Putino pasisakymas apie jo pradėtą neišprovokuotą karą Ukrainoje neturėjo nieko bendra su realybe.

Sočyje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją po derybų siekiant atgaivinti grūdų susitarimą V. Putinas sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas neva ne tik įstrigęs, bet jau ir „žlugęs“. „Bent jau šiandien taip atrodo. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, - sakė V. Putinas, kurio kariuomenė jau daugelį mėnesių nieko Ukrainoje nelaimėjo ir tik ginasi.

Rusija sako Briansko srityje atrėmusi dronų ataką, nukreiptą į šiluminę elektrinę

Rusijos Briansko srityje buvo atremta Ukrainos dronų ataka, nukreipta į šiluminę elektrinę, pareiškė gubernatorius Aleksandras Bogomazas, kuriuo remiasi „Sky News“.

Jo teigimu, aukų nėra. Esą nenukentėjo ir elektrinės infrastruktūra.

Anot pranešimų, dar vienas dronas sudužo gretimame lauke.

Pastaruoju metu Rusija dažnai fiksuoja dronų atakas.

R.T.Erdoganui nepavyko įtikinti V. Putino grįžti prie susitarimo dėl grūdų

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui nepavyko įtikinti Kremliaus grįžti prie susitarimo dėl grūdų, kurį Rusija nutraukė liepos mėn. per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos diktatorius tai pareiškė po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak V. Putino, kad Rusija grįžtų prie grūdų sandorio, pagal kurį Ukraina eksportavo grūdus per Juodąją jūrą, Kremlius reikalauja, kad būtų įvykdytos anksčiau nustatytos sąlygos.

V. Putinas: naujo susitarimo dėl grūdų nebus, kol Vakarai neįvykdys mano reikalavimų

Vladimiras Putinas pareiškė, kad naujas susitarimas dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą nebus sudarytas, kol Vakarai neįvykdys jo nurodytų reikalavimų.

Šiuos komentarus Rusijos prezidentas išsakė spaudos konferencijoje po šiandien vykusių pokalbių su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. R. T. Erdoganas, kuris buvo kartu su V. Putinu, atliko pagrindinį vaidmenį palengvinant pirminį susitarimą, kuriuo buvo užtikrintas saugus grūdų eksportas iš Ukrainos.

R. T. Erdoganas pastebėjo, kad Ukraina „turi sušvelninti savo poziciją Rusijos atžvilgiu“ dėl susitarimo dėl grūdų.

Rumunija: mūsų pasienyje kyla nelaimingų atsitikimų pavojus

Rumunija dar kartą paneigė, kad jos teritorijoje sprogo Rusijos dronas, kai Maskva surengė didžiulę seriją bepiločių orlaivių smūgių kaimyninės Ukrainos miestui.

„Žinoma, yra rizika, nes tai, kas ten įvyko, yra labai arti mūsų sienų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminita Odobescu.

„Matėme, kad Rusija toliau ciniškai puola civilinę infrastruktūrą, neleisdama Ukrainai eksportuoti savo grūdų.

Žinoma, yra nelaimingų atsitikimų ar incidentų rizika, bet kol kas to nebuvo“, – kalbėjo ji.

Ukrainos teisėsaugininkai atskleidė schemą, padėjusią vengiantiesiems tarnybos kariuomenėje pabėgti iš šalies

Kyjive teisėsaugos pareigūnai atskleidė, kad karinės medicinos komisijos ir šauktinių biuro pareigūnai padėjo mobilizacijos vengiantiems asmenims išvykti iš Ukrainos, teigia Generalinė prokuratūra, pranešė „Ukrinform“.

„Generalinės prokuratūros nurodymu kaltinimai pareikšti trims asmenims – diagnostinio medicinos centro ir Karinio komisariato pareigūnams bei jų tarpininkui“, – rašoma pranešime. Pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą jie kaltinami trukdę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių grupuočių teisėtoms operacijoms bei vežę žmones per sieną.

Tyrimo duomenimis, Kyjive įsikūrusių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai klastojo medicininius dokumentus, juose buvo sakoma, kad šaukiamojo amžiaus vyrai buvo ilgai gydomi. „Tada Kyjivo teritorinių karių verbavimo ir socialinės paramos centrų darbuotojai „patvirtino“ suklastotas diagnozes ir konstatavo, kad šie vyrai netinkami karinei tarnybai“, – sakoma pranešime. Po to buvo išduoti dokumentai, leidžiantys minėtiems piliečiams išvykti iš Ukrainos. Asmenys, gavę tokias nelegalias paslaugas, taip pat gavo instrukcijas, kaip elgtis pasienio kontrolės punktuose.

Už kiekvieną tokią paslaugą pažeidėjai gaudavo po 11 tūkst. JAV dolerių, šie pinigai vėliau būdavo paskirstomi visiems susimokymo dalyviams. Pinigai būdavo gaunami per tarpininkus.

Okupuotoje Zaporižioje beveik pusė kandidatų pseudorinkimuose yra iš Rusijos

Rusų organizuotuose nelegaliuose pseudorinkimuose laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje daugiau nei 45 proc. kandidatų yra Maskvos, Dagestano, Sibiro, Rusijos Federacijos Altajaus krašto gyventojai, „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Okupantų organizuoti rinkimai laikinai okupuotose teritorijose yra neteisėti ir nieko verti. Dar vienas įrodymas - kandidatų į Zaporižios srities „įstatymų leidžiamąją valdžią“ sąrašai. „Kandidatuoja“ žmonės iš Altajaus krašto, Dagestano, Sibiro, Maskvos“, - sakoma pranešime.

Pasak I. Fiodorovo, ne vietos asmenys sudaro pusę visų kandidatų „Vieningosios Rusijos“ ir LDPR sąrašuose. Žmonės su ginklu verčiami balsuoti. Meras pridūrė, kad rusai gali net ir nesistengti, nes rezultatai vis tiek bus „ištraukti iš lubų“, o civilizuotas pasaulis šių rinkimų nepripažins.

Okupantai Chersono regione grasindami ginklu verčia žmones balsuoti

Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje esančiame Uljanovkos kaime rusų okupantai grasindami ginklu verčia gyventojus „balsuoti“ pseudorinkimuose, pranešė pasipriešinimo judėjimas „Geltonasis kaspinas“.

„Chersono srities Uljanovkos kaimo gyventojai verčiami balsuoti grasinant ginklu“, – sakoma aktyvistų pranešime.

Kaip pažymima, judėjimo „Geltonasis kaspinas“ aktyvistai praneša, kad jau dvi dienas jų namuose lankosi 6–8 žmonės su automatais ir trys civiliais drabužiais. Jie įeina į kiekvienus namus ir pirštais rodo, kur dėti ženklą.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenka sakė, kad tai dar kartą patvirtina, jog Rusijos teroras kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir kaimyninių šalių, taip pat ir NATO sąjungininkių, saugumui.

O. Reznikovas: viena karo diena Ukrainai kainuoja 100 mln. dolerių

Viena karo diena Ukrainai kainuoja 100 milijonų JAV dolerių, išskirtiniame interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Viena karo diena mums kainuoja 100 milijonų dolerių. Dabar paimkite visų gerbiamų didelių savanoriškų fondų biudžetus ir pažiūrėkite, kiek jie surenka. Ir paimkite valstybę, kuri iš viso per dieną išleidžia 100 mln. dolerių.

Tik pagalvokite apie tai. Todėl nesąžininga priekaištauti valdžiai – karinei ir politinei vadovybei, visiems – nuo vietos lyderių iki parlamento, vyriausybės ar prezidento, kad viską daro savanoriai. Taip nėra“, – pažymėjo O. Reznikovas.

Kartu gynybos ministras patikslino, kad iš savanorių gauta parama nuo 2022 metų vasario 24-osios iki šios dienos sudarė 3 proc. nuo visos sumos, kurios reikėjo karui.

Jis pabrėžė, kad iš tikrųjų kariuomenę aprūpina Ukrainos piliečiai, nes jie dirba ir moka mokesčius į valstybės biudžetą, iš kurio šie pinigai atitenka, be kita ko, ir ginkluotosioms pajėgoms.

Ukrainos kariuomenė pradėjo naudoti ukrainiečių gamybos dronus su dirbtiniu intelektu – SAKER SCOUT

Ukrainos gynybos ministerija pranešė pradėjusi eksploatuoti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose dirbtinį intelektą turintį droną SAKER SCOUT.

„SAKER programinė įranga, sukurta remiantis dirbtinio intelekto algoritmais, padės Ukrainos kariams veiksmingai kovoti su priešu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Sistema, naudodama pažangią optiką, savarankiškai atpažįsta ir fiksuoja priešo transporto priemonių (net užmaskuotų) koordinates, iš karto perduodama informaciją į vadavietę atitinkamiems sprendimams priimti.

Tai sumažina „žmogiškosios klaidos“ riziką, nes operatoriaus akis ne visada gali užfiksuoti visus niuansus.

Kompleksą sudaro pagrindinis žvalgybos dronas ir keli FPV (pirmojo asmens vaizdo) kamikadzės dronai, kurie yra valdomi pagrindinio drono pagalba.

Pagrindinės charakteristikos:

Skrydžio nuotolis – iki 10 km.

Jame galima įrengti infraraudonųjų spindulių optiką naktinėms operacijoms.

Jame gali būti naudojama inercinė orientavimo sistema, gerokai padidinanti jo atsparumą elektroninės karybos priemonėms.

Jis integruojamas į visas esamas ginkluotųjų pajėgų padėties suvokimo sistemas, įskaitant sistemą „Delta“.

Dronų gamyba Ukrainoje

Pasak pirmadienį atsistatydinusio Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginkluotėje jau yra daugiau kaip 20 naujų ukrainietiškos gamybos dronų modelių.

Jis taip pat paminėjo tikrą dronų gamybos Ukrainoje pakilimą, daugiausia dėl vyriausybės pastangų supaprastinti procedūras karinės įrangos kūrėjams ir gamintojams.

Be to, šiais metais Ministrų kabinetas skyrė 40 mlrd. grivinų (apie 997 mln. eurų) investicijoms į Ukrainos dronų gamintojus.

Bundestagas teigia, kad O. Scholzas blokuoja sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vienintelis koalicijoje blokuoja „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimą Ukrainai, teigia Bundestago gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

„Šiuo metu jis nenori tiekti „Taurus“. Tačiau šiuo metu Ukrainoje ir toliau žūsta žmonės. Ko, dėl Dievo meilės, laukia kancleris O.Scholzas? Jis vienintelis blokuoja šį sprendimą koalicijoje. Tai neatsakinga“, – politikę cituoja naujienų agentūra RBC-Ukraine.

Kijevo mokyklos vėl sulaukė grasinimų apie padėtus sprogmenis

Praėjus kelioms dienoms nuo naujųjų mokslo metų pradžios Ukrainoje, visos Kijevo mokyklos vėl sulaukė grasinimų apie padėtus sprogmenis. Policija gavo pranešimą su grasinimais susprogdinti bombas visose sostinės mokyklose ir aukštosiose mokyklose, pirmadienį „Telegram“ tinkle pranešė Kijevo karinė administracija. Policija esą imasi būtinų priemonių ir ragina visuomenę išlaikyti ramybę.

Panašaus perspėjimo būta jau pirmąją mokslo metų dieną – rugsėjo 1-ąją. Tačiau jis pasirodė esąs melagingas.

Kijeve yra apie 420 mokyklų. „Absoliučioje daugumoje“ jų, pasak miesto valdžios, vyksta kontaktinės pamokos. „Šiais metais kontaktines pamokas pradėjo 240 000 mokinių“, lyginant su 94 000 pernai metais, penktadienį „Telegram“ tinkle rašė Kijevo meras Vitalijus Klyčko.

Iš viso Ukrainoje, prezidento administracijos duomenimis, yra daugiau kaip 3,6 mln. moksleivių, iš kurių 900 000 pamokose dalyvauja nuotoliu.

Elitinių Rusijos pajėgų dislokavimas – ženklas, kad Zaporožėje „kažkas negerai“

Ukrainos pajėgos laisviau juda Zaporožės regione po to, kai pralaužė stipriausią, tankiausiai išminuotą Rusijos gynybos liniją, teigiama pranešimuose.

Maždaug 60 proc. rusų gynybos linijų buvo pirmoje gynybos linijoje, o Ukrainos kariai dabar susiduria su dviem silpnesnėmis linijomis priekyje, pranešė Ukrainos transliuotojas „Suspilne“.

Minų laukų yra „mažiau“, tačiau „nereikėtų manyti, kad juos bus lengva užimti“, transliuotojui sakė Tavrijos regiono gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Štupunas.

Jis patvirtino Karo studijų instituto (ISW) pranešimus, kad Rusija perdislokuoja elitinius oro desantininkų dalinius, kad šie gintų šią teritoriją.

„Tai yra jų elitiniai skaičiai, todėl jei jie jau naudoja savo vadinamąjį elitą gynybiniuose mūšiuose, vadinasi, kažkas su jais negerai“, – sakė jis.

PAR prezidentas: nerasta įrodymų, kad šalis tiekė ginklus Rusijai

Tyrimo komisija, pasak Pietų Afrikos prezidento Cyrilo Ramaphosos, nerado įrodymų, kad šalis gruodį į Rusijos laivą pakrovė ginklų ar amunicijos.

Nė vienas kaltinimas nepasitvirtino, o tie, kurie kaltinimus kėlė, negalėjo pagrįsti savo teiginių, sakė prezidentas sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą. Vyriausybė esą netrukus paskelbs komisijos išvadų santrauką, tačiau, kadangi tai „konfidenciali karinė informacija“, ne visą ataskaitą.

Gegužės mėnesį JAV ambasadorius Pretorijoje apkaltino Pietų Afrikos vyriausybę tiekus ginklus ir amuniciją Rusijai. Teigta, kad amunicija buvo pakrauta į sankcionuojamą rusų laivą, kuris praėjusį gruodį prisišvartavo karinėje bazėje netoli Keiptauno.

Rusijos Valstybės Dūmos narys teigia, kad pasiūlyta mobilizuoti 3 mln. rusų

Rusija turi idėją mobilizuoti tris milijonus žmonių karui su Ukraina, sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys generolas leitenantas Andrejus Guruliovas interviu "Zabaikalei". "Čia jie sako: "Mobilizuokime 3 milijonus", - sakė deputatas, nepatikslindamas, iš kur tiksliai kilo šis pasiūlymas.

Pasak A. Guruliovo, tokią iniciatyvą bus sunku įgyvendinti, nes šauktinius reikia aprūpinti ginklais, įranga, technika, šaudmenimis ir kitomis ginkluotos kovos priemonėmis. "Gynybos pramonės kompleksas tiek daug iš karto neduos", - pažymėjo deputatas.

Todėl valdžia nusprendė eiti kitu keliu, sutelkdama dėmesį į kontraktinį įdarbinimą, sakė Guruliovas, pridurdamas, kad plane numatyta iki metų pabaigos į kariuomenę pritraukti 420 tūkst. karių. 

Atsižvelgiant į visa tai, Rusijoje neplanuojama skelbti naujos mobilizacijos bangos, pabrėžė Guruliovas. Gandus apie tai jis pavadino bandymais destabilizuoti padėtį šalyje. "Pas mus nuolat kas nors bando sukrėsti padėtį. <...> Tam, kad žmonės imtų murmėti", - pažymėjo deputatas.

Rugpjūtį Rusijos kariuomenei akivaizdžiai baigėsi rezervai, tai rodo faktas, kad vadovybė perkelia pajėgas palei fronto liniją, kad "užlopytų skyles", rašo JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Nors Ukrainos kontrpuolimas nedavė reikšmingų teritorinių laimėjimų, jis išprovokavo Rusijos pajėgų išsekimą ir degradaciją, nurodė analitikai.

Rusija praneša numušusi du dronus, apie pataikiusius tyla

Rusija praneša naktį į pirmadienį numušusi du Ukrainos dronus. „Oro gynybos sistemos sunaikino Ukrainos bepiločius ore virš Juodosios jūros netoli Krymo pusiasalio ir virš Kursko srities teritorijos“, – pirmadienį „Telegram“ tinkle paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Ukraina dronus esą paleido apie 1.00 val. (0.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku).

Pastarąjį kartą Krymas atakuotas šeštadienį. Rusija teigia tada sunaikinusi tris Ukrainos jūrinius dronus, mėginusius pulti Krymo tiltą, jungiantį pusiasalį ir žemyninę Rusijos dalį. Kursko pasienio regionas atakuotas penktadienį.

Rusija bepiločiais orlaiviais masiškai atakavo Odesos regioną

Naktį Rusijos Federacija vėl paleido nepilotuojamus orlaivius į Odesos sritį. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

2 val. nakties savo oficialiame „Telegram“ kanale jie perspėjo Odesos regiono gyventojus apie Rusijos grėsmę naudojant smogiamuosius dronus. Tolesniuose pranešimuose Izmailo ir Kilijos regionų gyventojai buvo raginami likti priedangose.

Tuo tarpu Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis taip pat perspėjo apie pavojų.

„Izmailo rajonas, pabrėžiu, kad visi turi būti saugiose vietose! Filmuoti oro gynybos pajėgų darbą griežtai draudžiama!“ – rašė jis „Telegram“ kanale.

6 val. ryto pranešta, kad Odesos srities puolimas truko daugiau nei tris valandas.

Kursko srityje aidi sprogimai, pranešama apie bepiločio ataką Kryme

Rugsėjo 4-osios naktį Kursko srityje nuaidėjo virtinė garsių sprogimų. Atitinkamus vaizdo įrašus skelbia vietiniai „Telegram“ kanalai.

Pranešama, kad Kurčatovo mieste girdėti sprogimų garsai, vietos gyventojai girdėjo nuo 3 iki 5 sprogimų. „Baza“ praneša, kad mieste veikė oro gynyba. Vietos gubernatorius kol kas nekomentuoja įvykio.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad apie 1 val. nakties Rusijos oro gynyba virš Kursko srities numušė du nepilotuojamo tipo orlaivius.

Be to, įsibrovėliai paskelbė apie bepiločio drono sunaikinimą virš Juodosios jūros prie okupuoto Krymo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, ar rusai keičia dronų atakų Ukrainoje taktiką

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinuojančio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk pakomentavo klausimą, ar fiksuojamas koks nors rusų taktikos pasikeitimas atakuojant bepiločiais orlaiviais ir kokiais metodais priešas bando aplenkti Ukrainos oro gynybos sistemą.

Teletono eteryje ji pažymėjo, kad per masinę ataką pietiniuose Odesos regiono regionuose priešas naudojo bepiločius orlaivius, o ne raketas, ir tai „buvo nuspėjama“.

„Suprantame, kad jie sutelkia dėmesį į tai, kas jiems dabar prieinama. Tuo pačiu jie ir toliau kaupia tam tikrus rezervus būsimoms atakoms. Priešas bandė smogti skausmingoms vietoms, sugadino uosto infrastruktūrą. Tai yra terorizmo požymis iš priešo pusės, nes jie smogia būtent į civilinę infrastruktūrą, nes ten nėra nė vieno karinio objekto. Jie bandė pakenkti būtent tiems Ukrainos pajėgumams, kurių dėka ji dabar laikosi kaip valstybė“, – pabrėžė G. Gumeniuk.

Gynybos pajėgų Jungtinio koordinuojančio spaudos centro vadovė sakė, kad rusai ir toliau bando Ukrainos oro gynybos pajėgumus, nes oro gynybos sistema yra gana mobili.

„Akivaizdu, kad jie (Rusija – UNIAN) bando tyrinėti gynybos sistemą. Tuo pačiu metu jie yra gana sąmoningi, kad oro gynybos sistema nėra stacionari konstrukcija, kurios negalima pajudinti“, – sakė N. Gumeniuk.

Rusų įsibrovėliai supranta, kad negali nutiesti nuolatinio savo atakų maršruto, todėl „priešas ieško taktikos, kuri jam būtų efektyviausia“.

„Ir šį kartą, paleisdami dronus iš rytinės Azovo jūros pakrantės, jie bandė prasilenkti akvatorijomis. Kadangi akvatorijos yra linkusios slopinti garsą, kuriuo vadovaujasi medžiojant „Shahed“ dronus. Taip vengiama atsiskleisti, tai bandymas panaudoti kanalų upes, kad būtų kuo labiau nematomos atakos“, – aiškino N. Gumeniuk.

Ji pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgų sistema darniai ir efektyviai veikė prieš priešo taikinius per naktinę „Shahed“ ataką Odesos srityje.

„Suprantant priešo taktiką, mūsų oro gynybos pajėgos, visa Ukrainos gynybos pajėgų sistema, o ten dalyvavo ir pasieniečiai, ir krašto gvardiečiai, ir daugybė skirtingų elementų, demonstruojant mobiliąsias ugnies grupes, veikė gana efektyviai „, – pabrėžė N. Gumeniuk.

Kursko srityje dronų ataka: smogta šalia FSB būstinės – pranešma apie gaisrą

Sekmadienio vakarą Kursko srityje rusai skelbia apie nepilotuojamo orlaivio ataką. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, prie Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato Kurčatove kilo gaisras.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas dėl išpuolio apkaltino Ukrainą.

„Dėl Ukrainos bepiločio orlaivio atakos Kurčatovo mieste buvo užfiksuotas gaisras negyvenamajame pastate. Jį likvidavo ugniagesiai gelbėtojai. Nukentėjusiųjų nebuvo, vietoje dirba teisėsaugos institucijos“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Paviešintame įraše pastatas atrodo kaip Rusijos Federalinės saugumo tarnybos departamentas Kursko srityje.

Nauji Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai okupantams: atskleidė Rusijos nuostolių mastą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie smūgius Rusijos okupantams, įskaitant 10 artilerijos ginklų šaudymo pozicijose.

Kaip rašoma pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“, per dieną okupantai iš Rusijos paleido vieną raketą ir surengė 39 aviacijos smūgius, įvykdė 24 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Dėl Rusijos užpuolikų teroristinių išpuolių tarp civilių yra žuvusių ir sužeistų. Buvo sunaikinti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Generalinis štabas priminė, kad raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė.

Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną atliko devynis smūgius į okupantų personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos zonas, o penkis – į priešo priešlėktuvinių raketų sistemas.

„Per dieną pataikėme į 10 artilerijos ginklų šaudymo pozicijose ir vieną priešo priešlėktuvinę raketų sistemą“, – sakoma pranešime.

ISW: Pranešama, kad blogėjant sąlygoms fronte Rusijos karininkai susisiekė su buvusiu generolu

Rusijos 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (CAA) vakarinėje Zaporožės srityje karininkai susisiekė su savo buvusiu vadu, generolu majoru Ivanu Popovu, teigiama naujausiame Karo tyrimų instituto pranešime. Šis pokytis įvyko toliau blogėjant padėčiai Rusijos fronto linijoje.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad generolas majoras I. Popovas palaiko ryšius su savo buvusiais pavaldiniais vakarinėje Zaporožės srityje. Jų šaltinių teigimu, šie karininkai kreipėsi pagalbos į I.Popovą, užuot pasikliovę savo naujuoju vadu. Šis žingsnis, atrodo, rodo, kad jie nepasitiki dabartine vadovybe.

I. Popovas liepos pradžioje buvo atleistas iš 58-osios CAA (Pietų karinės apygardos) vado pareigų. Jis buvo atšauktas po to, kai ėmėsi akivaizdžių nepaklusnumo veiksmų, bandydamas apeiti Rusijos generalinio štabo viršininką, armijos generolą Valerijų Gerasimovą, ir tiesiogiai išsakyti susirūpinimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak ISW, I. Popovo nusiskundimai apėmė klausimus, susijusius su prastais kontržvalgybos pajėgumais, dideliais nuostoliais ir nepakankama karių rotacija.

Atrodo, kad I. Popovo veiksmai tapo nepaklusnumo precedentu Rusijos kariuomenės gretose ir paskatino pranešimus apie kitų panašiai nepaklusnių vadų pašalinimą iš fronto dalinių, nors ne visi šie pranešimai pasitvirtino.

„I. Popovo kontaktai su buvusiais pavaldiniais, jei tai tiesa, leidžia manyti, kad I. Popovą pakeitęs vadas neįgijo pavaldinių pasitikėjimo arba todėl, kad yra mažiau kompetentingas, arba todėl, kad ne taip atvirai kalba su vyresniąja Rusijos vadovybe apie nuolatinius iššūkius, su kuriais susiduria Rusijos gynyba Vakarų Zaporožės srityje“, – padarė išvadą ISW.

Ukrainos kariuomenė giria britų tanką „Challenger“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atskleidė Jungtinės Karalystės perduoto pagrindinio kovinio tanko „Challenger“ privalumus mūšio sąlygomis. Atitinkamą vaizdo įrašą socialinėje žiniasklaidoje išplatino Generalinio štabo spaudos tarnyba, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pažymima, kad vieno iš oro desantininkų pajėgų dalinių kariai kariaudami už Ukrainos žemes pietų Ukrainoje naudoja modernių modelių sunkiąją šarvuotąją techniką, kurią tiekia tarptautiniai partneriai. „Britų tanko šaudymo tikslumas prilygsta snaiperio šautuvo tikslumui. Jei būtų daugiau tokių šarvuotų transporto priemonių, galėtume pasiekti didesnį efektą mūšyje su priešu“, – teigė vieno iš tankų dalinių vairuotojas mechanikas.

Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Generalinis štabas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip veikia išminavimo sistema „Božena-5“, gelbstinti Ukrainos minų ieškotojų gyvybes.

D. Lubinecas: 386 ukrainiečių vaikai įvaikinti Rusijoje

Patvirtinta informacija, kad Rusijoje įvaikinti 386 ukrainiečių vaikai. Tai per nacionalinį naujienų teletiltą Ukrainos televizijos kanaluose pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Turime patvirtintos informacijos, kad buvo įvaikinti 386 vaikai. Nustatyta, kad jie buvo apgyvendinti rusų šeimose, o įvaikinimo procedūra arba pradėta, arba jau baigta“, – teigė D. Lubinecas.

Jis pabrėžė, kad terminologija yra svarbi ir kad esama niuansų, pavyzdžiui, ar tai yra įvaikinimas, ar, tarkim, globa.

„Kaip pamenate, per susitikimą su V. Putinu [Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinė Marija] Lvova-Belova pranešė, kad įsivaikino vaiką iš Ukrainos. Ji pati pripažino padariusi nusikaltimą. Nes įsivaikinti vaikus iš šalių, kuriose vyksta tarptautinis karinis konfliktas, taip vadinamas karas, draudžiama pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – kalbėjo D. Lubinecas.

Jis priminė, kad sulaukusi iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderio M. Lvova-Belova pareiškė, kad neįsivaikino ukrainiečių vaiko, o tik priėmė jį laikinai globoti.

„Šie terminai mums labai svarbūs, mums labai svarbu nustatyti juridinį faktą, kad rusai įsivaikina ukrainiečių vaikus. Tuomet tai aiškiai atitinka karo nusikaltimo – genocido – požymius, ir tai turėtų būti interpretuojama kaip karo nusikaltimas, kurį įvykdė Rusijos Federacijos aukštesnioji karinė ir politinė vadovybė“, – teigė D. Lubinecas.

Kaip praneša „Ukrinform“, Ukraina susigrąžino 11 vaikų, kuriuos okupantai neteisėtai laikė laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje.

Generolas: O. Tarnavskis: Rusija per vieną parą Ukrainos pietuose neteko 290 karių

Per pastarąją parą Tavrijos operatyvinėje zonoje Rusijos kariuomenė neteko 289 karių (77 žuvo ir 208 sužeisti mūšio lauke, keturi rusų kariai paimti į nelaisvę), teigė Tavrijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis. Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Ukrainos gynybos pajėgų artilerijos daliniai Tavrijos operatyvinėje zonoje per parą įvykdė 1 349 ugnies misijas“, – „Telegram“ kanalui  pranešė kariuomenės grupuotės vadas.

Buvo sunaikinti 32 Rusijos karinės įrangos vienetai, įskaitant keturis tankus, 10 zenitinių ginklų, septynias artilerijos sistemas ir minosvaidžius, priešlėktuvinės gynybos sistemą, vieną bepilotį orlaivį, aštuonis karinius sunkvežimius ir specializuotos technikos vienetą.

Taip pat nukentėjo penki priešo amunicijos sandėliai.

Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, remdamasi Generalinio štabo turima informacija, Rusijos kariuomenė nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 2-osios neteko  264 060 karių.

Ukrainos oro pajėgos pranešė Odesos regione sunaikinusios 22 Rusijos dronus

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė sunaikinusios 22 Rusijos bepiločius orlaivius pietinėje Odesos srityje.

„2023 m. rugsėjo 3-iosios naktį rusų okupantai surengė kelias dronų „Shahed-136/131“ atakų bangas iš pietų ir pietryčių“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad buvo sunaikinti 22 dronai.

Kariuomenė: Ukraina pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporožės

Ukrainos pajėgos pasiekė reikšmingą proveržį ir sėkmingai pralaužė pirmąją Rusijos gynybinę liniją netoli Zaporožės, interviu laikraščiui „Guardian“ sakė generolas Oleksandras Tarnavskis, Ukrainos karinių pajėgų, kovojančių Donecko ir Zaporožės srityse, vadas.

Šis laimėjimas pasiektas po kelias savaites trukusių kruopščių išminavimo operacijų. Tarnavskis išreiškė įsitikinimą, kad jų pažanga spartės, kai jie priartės prie mažiau įtvirtintos antrosios gynybinės linijos.

Generolas apskaičiavo, kad Rusija didžiąją dalį savo laiko ir išteklių, maždaug 60 %, skyrė pirmajai gynybinei linijai įtvirtinti. Tuo tarpu antrajai ir trečiajai linijai buvo skirta tik apie 20 %. Šis strateginis Maskvos sprendimas buvo grindžiamas prielaida, kad Ukrainos pajėgos nepralauš pirminės gynybos.

Per savo pirmąjį interviu po įsiveržimo jis sakė, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu yra įsitvirtinusios tarp pirmosios ir antrosios gynybos linijų. Jos išplėtė savo operacijas abiejuose proveržio flanguose ir aktyviai stiprina neseniai įgytos teritorijos kontrolę.

„Puolimo centre šiuo metu baigiame naikinti priešo dalinius, kurie suteikia priedangą Rusijos kariams atsitraukti už antrosios gynybinės linijos“, – interviu sakė O. Tarnavskis.

V. Zelenskis: du krovininiai laivai praplaukė grūdų koridoriumi, nepaisant Rusijos blokados

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad du krovininiai laivai paliko pietų Ukrainos Juodosios jūros uostus ir praplaukė Kyjivo atvertu koridoriumi prekybos laivams, nepaisant Rusijos blokados.

„Dar du laivai sėkmingai praplaukė per mūsų laikinąjį Juodosios jūros grūdų koridorių“, – socialinėje žiniasklaidoje „X“, buvusiame tviteryje, paskelbė V. Zelenskis. „Ukraina atkuria tikrąją laivybos laisvę Juodojoje jūroje. Laisvė reikalauja ryžto“, - sakė Ukrainos prezidentas.

Rusija liepos viduryje atšaukė saugumo garantijas grūdus vežantiems civiliniams laivams ir pagrasino visus laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus ir iš jų, traktuoti kaip vežančius karinius krovinius. Kyjivas mėgina organizuoti eksportą, nepaisydamas Maskvos atakų pavojaus.

„Dėkoju visiems mūsų uosto darbuotojams ir visiems, kurie garantuoja koridoriaus saugumą, – sakė V. Zelenskis. – Raginame savo sąjungininkes paremti mūsų pastangas suteikiant daugiau oro gynybos sistemų. Kartu galime apsaugoti laivybos laisvę Juodojoje jūroje ir dar toliau“.

Kasdieniame vaizdo pranešime V. Zelenskis taip pat paragino atkurti saugumą Ukrainos grūdų eksportui itin svarbiame Juodosios jūros Odesos uosto regione.

V. Zelenskis nepatikslino, kokie laivai sėkmingai išvyko, tačiau, remiantis penktadienį interneto svetainės „Marinetraffic“ paskelbtais duomenimis, du krovininiai laivai „Filia Glory“ ir „Ocean Courtesy“ išplaukė iš Pivdenio uosto, esančio maždaug už 20 kilometrų į rytus nuo Odesos.

Daugiau nei prieš 18 mėnesių Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainos Juodosios jūros uostuose įstrigo dešimtys prekybinių laivų. Kai kuriems grūdus vežusiems laivams buvo leista plaukti pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą, tačiau liepos viduryje Rusija jį sustabdė.

Rusijos karinio jūrų laivyno blokada jau apeinama. Anksčiau rugpjūtį Vokietijos laivas „Joseph Schulte“ taip pat išplaukė iš Odesos uosto ir sėkmingai praplaukė Ukrainos nustatytu koridoriumi.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks Sočyje, tikimasi, kad, be kitų dalykų, jiedu aptars ir galimą grūdų sandorio atnaujinimą.

Rusai dronais atakavo Odesos sritį

Šiąnakt rusai keliomis bangomis atakavo smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais „Shahed-136/131“ iš pietų ir pietryčių krypties, praneša oro pajėgos.

Pažymima, kad iš viso užfiksuoti 25 smogiamųjų nepilotuojamų orlaivių „Shahed-136/131“ paleidimai, kurie atakavo pietinius Odesos srities rajonus. Iš jų 22 buvo sunaikinti karinių oro pajėgų.

Tuo pat metu Pietų Ukrainos gynybos pajėgos patikslina, kad priešas dar kartą atakavo Odesos srities Podunavio civilinę infrastruktūrą.

„Deja, smogta uosto infrastruktūrai, dėl to kilo gaisras, kurį ugniagesiai operatyviai likvidavo“, – teigiama pranešime.

Preliminariai žinoma apie du sužeistus civilius gyventojus.

Kyjivas: Ukraina savo ginklais gali pataikyti į taikinius Rusijoje 1 500 km atstumu

Ukraina, oficialiais Kyjivo duomenimis, savo ginklais gali pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje 1 500 km atstumu.

Šalis jau kurį laiką vykdo raketų ir dronų programą, todėl ir tokiu atstumu esantys taikiniai nebėra problema, penktadienio vakarą Ukrainos radijui sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Prieš Rusijos teritoriją naudojami ginklai yra Ukrainos kilmės, pabrėžė jis, turėdamas omenyje atakas prieš karinius objektus kaimyninėje šalyje.

Anot O. Danilovo, Ukrainos raketų programa patvirtinta jau 2020 m. Be to, daug įmonių dabar dalyvauja dronų gamyboje. „Visa tai duos rezultatų“, – kalbėjo pareigūnas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą gali smogti ne tik taikiniams 700 km atstumu, bet „net nuo 1 000 iki 1 500 km“.

Kartu O. Danilovas pažymėjo, kad Ukraina atakuoja tik karinius taikinius. Atakos prieš naftos perdirbimo įmones ar kitus objektus tuo tarpu esą yra rusų partizanų, kurių Ukraina nekontroliuoja, darbas.

„Reuters“: JAV siųs Ukrainai amuniciją su nusodrintuoju uranu

J. Bideno administracija ruošiasi siųsti Ukrainai šarvuočius su nusodrintuoju uranu – tai pirmas kartas, kai tokia ginkluotė bus siunčiama į šią šalį. Ši informacija buvo atskleista dokumente, kurį matė „Reuters“ ir kurį nepriklausomai patvirtino du JAV pareigūnai.

Nusodrintasis uranas yra šalutinis urano sodrinimo produktas. Jis maždaug du su puse karto tankesnis už plieną, todėl mūšio lauke ypač veiksmingai pramuša sunkius šarvus.

Šie specializuoti šoviniai, skirti veiksmingai kovoti su Rusijos tankais, yra pagrindinė būsimo karinės pagalbos Ukrainai paketo, apie kurį planuojama oficialiai paskelbti kitą savaitę, sudedamoji dalis. Priklausomai nuo to, kas į jį bus įtraukta, būsimo pagalbos paketo vertė sieks nuo 240 iki 375 mln. dolerių.

Pasak šaltinio, amunicija yra suderinama su JAV „Abrams“ tankais, kurie, kaip tikimasi, netrukus bus pristatyti Ukrainai.

Pranešama, kad Jungtinė Karalystė kartu su savo tankais „Challenger 2“ Ukrainai jau išsiuntė dešimtis tūkstančių nusodrinto urano sviedinių.

Gubernatorius: Rusijos valdomos bombos smūgis Chersono srityje nusinešė 1 gyvybę, 2 žmonės buvo sužeisti

Rugsėjo 2 d. Rusijos pajėgos smogė valdomomis bombomis gyvenamajam rajonui Odradokamiankos kaime pietinėje Chersono srityje, žuvo vienas civilis ir dar du buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Oleksandras Prukudinas.

Buvusiam V. Zelenskio rėmėjui I. Kolomoiskiui pareikšti įtarimai dėl pinigų plovimo

Buvusiam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio globėjui ir įtakingam verslininkui Ihoriui Kolomoiskiui pareikšti įtarimai dėl pinigų plovimo, praneša agentūra „Reuters“.

I. Kolomoiskis 2013-2020 metais legalizavo pusę milijardo grivinų (12,5 mln. eurų) juodųjų pinigų, šeštadienį „Telegram“ tinkle pareiškė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Susisiekti su I. Kolomoiskiu, vienu turtingiausių šalies žmonių, agentūrai nepavyko.

SBU paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prie I. Kolomoiskio namų stovintys tyrėjai. Taip pat matyti, kaip įtariamasis priima dokumentus. Jau metų pradžioje institucijos atliko kratą 60-mečio būste – vykdant tyrimą dėl lėšų pasisavinimo ir mokesčių slėpimo dviejose naftos bendrovėse, kuriose jis turi akcijų.

JAV 2021 m. dėl pinigų plovimo pritaikė sankcijas I. Kolomoiskiui.

Verslininkui, be kita ko, priklausė viena įtakingiausių Ukrainos televizijos stočių. Čia V. Zelenskis padarė karjerą komedijų laidoje ir tapo žinomas visoje šalyje. Vėliau I. Kolomoiskis rėmė V. Zelenskio rinkimų kampaniją. Dabartinis prezidentas pareiškė nepalaikąs asmeninių ryšių su I. Kolomoiskiu.

V. Zelenskis kovą su korupcija paskelbė vienu svarbiausių savo vyriausybės uždavinių. Tai svarbu ir dėl Ukrainos siekio tapti ES nare.

Chersono sritį rusai „uždengė“ ugnimi

Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities dešinįjį krantą, Beryslavo ir Chersono rajonų gyvenvietes, pranešė regioninė nacionalinės policijos būstinė.

Įsiveržusi kariuomenė naudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemas, artileriją, minosvaidžius, lėktuvus ir bepiločius orlaivius, kuriais apšaudė gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą.

„Užvakar priešas apšaudė žemės ūkio įmonės teritoriją Pervomaiske, kur tuo metu dirbo traktorininkų brigada. 47 metų darbininkas buvo mirtinai sužeistas, o jo 49 metų kolega buvo paguldytas į ligoninę su minosvaidžio trauma ir šautinėmis žaizdomis. Taip pat buvo apgadintos transporto priemonės ir specialioji įranga“, – sakoma pranešime.

Kryvyj Rihe girdimi sprogimai, regione paskelbtas oro pavojus

Į sprogimus panašūs garsai girdimi Kryvyj Rihe. Dniepropetrovsko srityje paskelbtas oro pavojus.

„Kryvyj Rihe girdėti garsai, panašūs į sprogimus! Mieste paskelbtas oro pavojaus signalas“, – rašoma pranešime.

V. Zelenskis: mes judame pirmyn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį trumpame įraše X tinkle optimistiškai kalbėjo apie dabartinę karo eigą.

„Ukrainos pajėgos juda į priekį, – rašė jis. – Nepaisant visko ir nesvarbu, kas ką sako, mes judame pirmyn, ir tai yra svarbiausia. Mes judame“.

Pranešama apie gaisrą Sankt Peterburge

Per kelias pastarąsias akimirkas pranešta apie gaisrą Sankt Peterburge.

Filmuotoje medžiagoje, kuria pasidalijo Europos naujienų grupė „Visegrad 24“, matyti virš miesto kylantys dūmų kamuoliai.

Kol kas nežinoma, kokia gaisro priežastis.

Vakar aukšto rango Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad bepiločių orlaivių smūgių Rusijos teritorijoje padaugės ir kad pastarojo meto tokios atakos rodo, jog karas Ukrainoje pamažu persikelia į Rusijos pusę.

Britų žvalgyba: Rusija, tuo pat metu gindamasi ir puldama, rizikuoja suskaidyti savo pajėgas

Rusijos daliniai, Ukrainos pietuose mėgindami apsiginti nuo kontrpuolimo ir tuo pat metu rytuose puldami patys, britų žvalgybos vertinimu, rizikuoja suskaidyti savo pajėgas.

Rusija tęsia savo veržimąsi prie Kupjansko Rytų Ukrainoje ir taip nori priversti ukrainiečius padalyti savo pajėgas tarp pietų ir rytų, sakoma šeštadienį britų Gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje, kuri paremta žvalgybine informacija.

„Turint omenyje tai, kad Rusija nuo Ukrainos kontrpuolimo pradžios birželį pasiekė kuklių laimėjimų netoli Kupjansko, ji veikiausiai mėgins tuo pasinaudoti ir toliau naudos išteklius šioje ašyje“, – teigia britų ekspertai.

Tačiau Rusija taip pati gali būti priversta suskaidyti savo dalinius, kad Orichivo ašyje pietuose užkirstų kelią Ukrainos persilaužimui. Ten Ukrainos pajėgos pasiekė pirmąją pagrindinę Rusijos gynybos liniją. 58-osios jungtinės kariuomenės ir oro desanto pajėgų daliniai mėgina sulaikyti ukrainiečius.

Rusija praneša atrėmusi dronų ataką prieš pasienio Belgorodo regioną

Rusijos karinės pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, atrėmė dronų ataką prieš Belgorodo pasienio regioną. Buvo numušti du bepiločiai, pranešė ministerija ir dėl atakos apkaltino Ukrainą, informuoja agentūra „Reuters“.

Taip pat su Ukraina besiribojančiame Kursko regione, tenykščių institucijų duomenimis, per apšaudymą iš kaimyninės šalies buvo sužeista moteris.

Iš Kyjivo kol kas jokių pranešimų apie tai nėra. Ukrainos vyriausybė paprastai nekomentuoja kaltinimų puolant Rusijos teritoriją.

Dronų atakų Rusijoje praėjusiomis savaitėmis labai padaugėjo.

Tikimasi, kad V. Zelenskis dalyvaus JT Generalinės Asamblėjos debatuose Niujorke

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti rugsėjo viduryje Niujorke vyksiančiuose JT Generalinės Asamblėjos pagrindiniuose debatuose. Tai pareiškė šį mėnesį JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha.

Anot jo, jau nustatyta V. Zelenskio susitikimo su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu data. Diplomatai Niujorke jau kelias savaites kalbėjo, kad Ukrainos vadovo kelionė į JT būstinę yra galima ir tikėtina.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje V. Zelenskio dalyvavimas debatuose, kurie oficialiai prasidės rugsėjo 19 d., neabejotinai sulauktų didelio dėmesio. Prezidentas trumpai JAV viešėjo jau pernai, kur susitiko su prezidentu Joe Bidenu.

JAV pareigūnas prabilo apie Ukrainos pažangą

Per pastarąsias 72 valandas Ukraina padarė „pastebimą pažangą“ vykdydama pietinį puolimą, pareiškė aukščiausio rango JAV saugumo pareigūnas.

Tuo tarpu Kijevas pranešė, kad jo kariai keliose vietose pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją.

Vašingtone Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad JAV „per pastarąsias maždaug 72 valandas pastebėjo pastebimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangą pietinėje puolimo linijoje iš Zaporožės srities“.

„Jos pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos, siekdamos sulėtinti Ukrainos judėjimą, vietovėje įrengė ilgas ir gilias užtvaras, įskaitant tankų spąstus, minų laukus ir kitas gynybos priemones.

„Forbes“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos rugpjūtį sunaikino rusiškos įrangos už 1,2 mlrd. dolerių

Rugpjūčio pabaigoje Ukraina surengė kelias sėkmingas atakas į Rusijos užnugarį. Visų pirma buvo atakuotos trys Rusijos oro pajėgų bazės ir du oro gynybos bei radiolokaciniai objektai.

Per dvi savaites Rusija neteko dviejų bombonešių Tu-22M3, keturių transporto lėktuvų Il-76, S-400 „Triumph“ paleidimo įrenginių ir radaro „Predel-E“, rašo „Forbes“.

Donecko rusai sugalvojo dar vieną priežastį pagrobti vaikus iš šeimų

Donecko srityje rusų okupantai grasina atimti vaikus iš tėvų, nes jie nesutinka su Rusijos Federacijos mokymo programa. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad laikinai okupuotoje Volnovachos gyvenvietėje Donecko srityje ir kitose Volnovachos rajono gyvenvietėse rugpjūčio 15–30 d. Rusijos okupacinės administracijos atstovai vykdė agitacinę veiklą su vietos gyventojais, siekdami priversti mokyklinio amžiaus vaikus dalyvauti ugdymo procese švietimo įstaigose pagal Rusijos Federacijos programą, dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatus.

„Apskričių švietimo skyrių atstovai, lydimi Rusijos federalinės saugumo tarnybos, lankosi šeimose, kurios atsisako siųsti savo vaikus į švietimo įstaigas, ir veda prevencinius pokalbius dėl Rusijos teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį vidurinį išsilavinimą, laikymosi“, – teigė Generalinis štabas.

Praėjusią parą Ukrainoje likviduota 610 priešo karių

Ukrainos gynybinės pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 2-osios nukovė 264 060 okupantų rusų. Vien tik praėjusią parą likviduota 610 priešo karių, pranešė ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 471 Rusijos tanką (+12), 8 637 (+24) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 560 (+310 artilerijos sistemų, 736 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 501 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 432 (+12) dronus, 1 447 (+2) sparnuotąsias raketas, 18 laivų, 8 043 (+34) automobilius ir degalų cisternas, 835 (+4) specialiosios technikos vienetus.

ISW: Rusija dislokuoja neapmokytus rezervus, kad atlaisvintų pajėgas pietų gynybai

Rusija perkelia savo neapmokytas divizijas į Rytų Ukrainą, kad atlaisvintų šiuo metu Luhansko srityje esančias rezervo pajėgas ir perskirstytų jas gynybai nuo Ukrainos kontrpuolimo pietų Ukrainoje.

Remdamasi Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) viršininku Kirilu Budanovu, Karo Studijų Instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija perkėlė naujai sukurtos 25-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos dalinius į Kupiansko kryptį, kad pakeistų 41-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos dalinius, kurie pradėjo „lėtą“ perdislokavimą į pietų Ukrainą.

Ekspertai pažymi, kad šie daliniai greičiausiai yra degradavę ir veikia be rotacijos brigados ir pulko lygmeniu.

Rusija žurnalistą ir Nobelio taikos premijos laureatą D. Muratovą paskelbė „užsienio agentu“

Rusija žinomą žurnalistą ir Nobelio taikos premijos laureatą Dmitrijų Muratovą paskelbė „užsienio agentu“. Teisingumo ministerija penktadienį pareiškė, kad D. Muratovas „naudojosi užsienio platformomis, skleisdamas nuomonę, kuria siekiama formuoti neigiamą požiūrį į Rusijos Federacijos užsienio ir vidaus politiką“. Ministerija taip pat apkaltino D. Muratovą kūrus ir platinus kitų „užsienio agentų“ turinį.

Žurnalistas neseniai buvo pastebėtas Rusijoje, kur priklausė gynėjų komandai byloje prieš jo draugą Olegą Orlovą, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ kopirmininką. Ši organizacija nuo 2021 m. Rusijoje yra uždrausta.

D. Muratovas yra didžiausio nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. Nuo 2000 m. buvo nužudyti šeši laikraščio žurnalistai ir darbuotojai, įskaitant reporterę Aną Politkovskają. Liepą buvo užpulta žurnalistė Jelena Milašina, rašiusi apie žmogaus teisių pažeidinėjimą Čečėnijoje.

Rusija teigia atrėmusi jūrinių dronų atakas prieš Krymo tiltą

Rusija, oficialiais duomenimis, atrėmė trijų jūrinių dronų atakas prieš Krymo tiltą. Ukrainos jūrų dronai laiku pastebėti Juodosios jūros vandenyse ir sunaikinti, naktį į šeštadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Pateiktais duomenimis, pirmoji ataka surengta vėlų penktadienio vakarą, o dar dvi – šeštadienio rytą Maskvos laiku. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Rusija jau 18 mėnesių kariauja prieš Ukrainą. 2014 m. Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio atsikovojimas yra vienas pagrindinių Ukrainos gynybos tikslų. Tiltas, jungiantis Rusijos žemyninę dalį ir Krymą, yra labai svarbus tiek pusiasalio, tiek rusų pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimui.

Kyjivas jau ne kartą atakavo tiltą.

Rusija okupuotame Kryme ketina įvesti karinio mokymo kursus moksleiviams

Nuo rugsėjo 1 d. Krymo 5–9 klasių moksleiviai lankys užklasinius užsiėmimus „Karinio rengimo pagrindai“, pranešė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas savo „Telegram“ žinutėje.

Pasak jo, kad tai būtų įgyvendinta, mažiausiai 25 Krymo mokytojai jau išklausė karinės drausmės, taktinės medicinos, šaunamųjų ginklų surinkimo ir išardymo, lauko stovyklų organizavimo, individualios apsaugos priemonių tvarkymo, taip pat radiologinės, cheminės ir biologinės apsaugos kursus.

Tuo pačiu metu 10 klasių mokiniai bus mokomi „karinės parengties pagrindų“. Ši išsami mokymo programa apims ne tik praktines pratybas ir svarbiausių karinių įgūdžių mokymą, bet ir paskaitas apie karjeros galimybes, susijusias su karine tarnyba, kaip aprašyta oficialiuose vadovėliuose ir mokytojų vadovuose, kuriuos galima rasti internete.

Gubernatorius: Rusijos karas Chersono srityje apgadino 15 000 civilių nekilnojamojo turto objektų

Visuotinė Rusijos invazija Chersono srityje apgadino 15 000 civilinių objektų, iš kurių didžioji dalis yra gyvenamieji pastatai, agentūrai „Interfax Ukraine“ sakė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Į šį skaičių įeina apie 5 000 apgadintų namų, kurių neįmanoma atstatyti, – sakė O. Prokudinas išskirtiniame interviu, paskelbtame rugsėjo 1 d.

Taip pat 274 švietimo ir sporto įstaigos, 181 ligoninė, 43 pramonės objektai ir visiškai sugriautas Chersono tarptautinis oro uostas.

Tuo tarpu Kachovkos užtvankos katastrofa, pasak gubernatoriaus, vien aplinkai padarė žalos už daugiau kaip 146 mlrd.

„Sunaikinta unikali flora ir fauna, nukentėjo beveik trečdalis miškų (64 tūkst. ha), 30 proc. gamtinio rezervato gresia išnykimas, užlieta 1 300 ha laukų“.

Rusijai sugriovus užtvanką, Chersono srityje kilo niokojantys potvyniai, kurie apgadino arba sugriovė 4 000 regiono namų, iš kurių 1 300 neįmanoma suremontuoti, sakė O. Prokudinas žiniasklaidai. Pranešama, kad likusiems namams atstatyti regiono valdžiai reikia apie 35 mln. dolerių.

O. Prokudinas pridūrė, kad bendra Rusijos okupacijos padarytos žalos Chersono sričiai kaina dar neapskaičiuota, nes trečdalis regiono tebėra okupuotas Rusijos.

Britų žvalgyba: Rusijai sunkiai sekasi aptikti Ukrainos bepiločius orlaivius

Rusijos priešlėktuvinė gynyba sunkiai aptinka ir naikina į jos teritoriją paleistus Ukrainos bepiločius orlaivius, sprendžiant iš to, kiek jų pasiekė taikinius, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Naujausiame žvalgybos vertinime ministerija teigė, kad trečiadienį įvykdyti Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai buvo „didžiausia ataka prieš Rusiją nuo konflikto pradžios“, o vien rugpjūčio mėn. ji patyrė 25 dronų atakas.

„Tikėtina, kad Rusija permąsto savo oro erdvės gynybos pozicijas teritorijoje tarp Ukrainos ir Maskvos, kad galėtų geriau atremti šias atakas“, – rašė JK gynybos ministerija.

ISW analitikai įvertino dronų smūgį Pskove ir kodėl nesuveikė rusų oro gynyba

Per ukrainiečių įvykdytą dronų ataką Pskove naktį į trečiadienį buvo sunaikinti keli Rusijos lėktuvai Il-76. JAV veikiančio karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo ataką ir atskleidė galimas sėkmingai įvykdyto puolimo priežastis.

Kaip nurodoma ISW ataskaitoje, filmuota vietos medžiaga ir Rusijos šaltiniai patvirtino faktą, kad nukentėjo ir buvo sunaikinti mažiausiai du Rusijos lėktuvai Il-76, o Ukrainos žvalgyba patvirtino keturių orlaivių sunaikinimą. Rusijos kariuomenė teigia, kad daugiau nei 21 Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo Pskovo aerodromą.

Tuo pat metu, anot Rusijos šaltinių, rugpjūčio 30-osios naktį bepiločiai orlaiviai buvo numušti dar septyniuose Rusijos regionuose.

ISW pažymi, kad Rusijos pajėgos galėjo sutelkti oro gynybą Maskvos dengimui ir kažkaip praleido, galbūt nepastebėjo, neįprastai daug Ukrainos dronų, vėliau smogusių Pskovo aerodromui.

Šis įvykis sukėlė kritikos bangą tarp Rusijos propagandistų ir Rusijos karo kurstytojų dėl nesugebėjimo apsaugoti Rusijos teritorijos ir karinių objektų, taip pat kritikos sulaukė Rusijos gynybos ministerija. Ukrainos smūgis Pskovo aerodromui rodo, kad Rusijos oro gynyba nesugeba apsiginti nuo pasikartojančių Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių.