Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Karas Ukrainoje: gynėjai gali gauti tūkstančių kilometrų nuotolio veikimo raketų

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Ukraina gali gauti tūkstančių kilometrų nuotolio veikimo raketų

Visi masiškiausi Ukrainos karių smūgiai Kryme esantiems objektams ir Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams tapo įmanomi dėl atsiradusių savų ir vakarietiškų ilgo nuotolio raketų. Kol kas šis spindulys siekia šimtus kilometrų, tačiau gali būti, kad Kijevas turės raketų, galinčių nuskrieti tūkstančius kilometrų.

Netrukus Ukraina iš JAV gali gauti nedidelį kiekį ATACMS raketų (veikimo nuotolis - iki 300 kilometrų). Tačiau jos bus naudojamos tik Ukrainai ginti, pažadėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

Kartu Ukrainos karių užduotis, pasak jo, yra "smogti savo ginklais Rusijos Federacijos kariniams objektams", siekiant perkelti karines operacijas į priešo teritoriją.

Po rugpjūčio 30-osios naktį surengtos atakos prieš Pskovo aerodromą "Kresty", kai buvo sunaikinti mažiausiai keturi kariniai transporto lėktuvai Il-76, Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad tolimojo nuotolio ginklais buvo sėkmingai pataikyta į taikinį, esantį 700 km atstumu.

Ukrainos pietuose – dronų „Shahed“ ataka

Rusai į Ukrainos pietus paleido bepiločius orlaivius „Shahed“. Dėl to, trijuose regionuose – Nikolajevo, Odesos ir Chersono – paskelbtas oro pavojaus signalas. Oro pajėgos pranešė apie dronai paleisti iš Krymo pusės.

V. Zelenskis sako, kad Ukraina netrukus sulauks svarbių žinių

Ukraina, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, netrukus sulauks svarbių žinių. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė kreipdamasis į tautą.

„Ši savaitė sustiprino mūsų šalį ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių žinių Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų šaliai“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainai.

Šveicarija humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs 103 mln. eurų

Šveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui.

Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos. Rusija užminuoti žemę pradėjo jau okupuodama Rytų Ukrainą ir Krymą 2014 m., o po plataus masto invazijos 2022 m. vasarį tai dar labiau suintensyvino. Minų aukomis neretai tampa savo laukus apdirbantys ūkininkai. Tačiau ir kiti civiliai, pirmiausiai vaikai, vis žūva ar patiria sužalojimų nuo priešpėstinių minų ar nesprogusios amunicijos.

Dėl savo neutralumo Šveicarija gali paremti Ukrainą tik skirdama lėšų humanitariniam, o ne kariniam išminavimui. 2022 ir 2023 m. išminavimui jau skirta daugiau kaip 15 mln. Šveicarijos frankų.

JK įveda sankcijas Rusijos pareigūnams dėl Ukrainoje surengtų fiktyvių „rinkimų“

Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį įvedė sankcijas 11-ai Rusijos pareigūnų ir šios šalies rinkimų komisijai dėl šį mėnesį ir praėjusiais metais okupuotose Ukrainos teritorijose surengtų fiktyvių „rinkimų“.

Kaip pranešama, Londonas įšaldė šių subjektų turtą ir pritaikė jiems kelionių apribojimus.

Rusija pernai spalį ir anksčiau šį mėnesį okupuotose Ukrainos srityse – Chersone, Zaporižioje, Donecke ir Luhanske – surengė „rinkimus“, kuriuos JK vadina „suklastotais ir neteisėtais“. Šiemet balsavimas vyko ir aneksuotame Kryme. Kremlius tvirtina, kad praėjusiais metais minėti Ukrainos regionai neva tarė pritariamąjį žodį prisijungti prie Rusijos, nors Maskvos pajėgos neturi visapusiškos jų kontrolės. Tuo metu šiais metais vykusius „rinkimus“ tariamai laimėjo partija „Vieningoji Rusija“, kuri remia prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną

Chersonas tapo Rusijos oro antskrydžio taikiniu. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną iš oro“, – sakoma įraše.

Pasak R. Mročko, nukentėjo Dniprovskio rajonas. Informacija apie aukas ir žalą tikslinama.

„Ukrinform“ primena, kad rugsėjo 28 d. Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Chersono sritį 96 kartus, pražudydami tris žmones ir sužeisdami dar penkis.

Chersone – garsus sprogimas

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad „Chersone buvo girdimas galingas sprogimas“.

Tai nėra neįprastas įvykis, nes Chersono miestas yra kitapus Dniepro upės nuo Rusijos okupuotos Chersono srities dalies ir abi pusės dažnai apsikeičia ugnimi, tačiau tai įvyko po oro pavojaus signalo.

S. Lavrovas sureagavo į naujas Jungtinės Karalystės sankcijas

Anksčiau paskelbta, kad Jungtinė Karalystė ketina įvesti naujas sankcijas aneksuotų Ukrainos Zaporožės, Chersono, Donecko ir Krymo regionų pareigūnams.

JK užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly žingsnis sutampa su vienerių metų sukaktimi, kai Rusija per fiktyvius referendumus, kuriuos Vakarai atmetė, užgrobė šias teritorijas.

„Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina. Chersonas ir Zaporožė yra Ukraina. Krymas yra Ukraina“, – sakė J.Cleverly.

„Šiandien taikėme sankcijas tiems, kurie atsakingi už fiktyvių rinkimų organizavimą Ukrainos teritorijoje. Negalime susitaikyti su šiuo išpuoliu prieš Ukrainos suverenitetą“.

Netrukus Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pasidalijo absurdišku Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo atsakymu:

Berdianske nugriaudėjo sprogimai

Laikinai okupuoto Berdiansko, esančio Zaporožės srityje, gyventojai praneša apie galingą sprogimą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Berdiansko miesto karinė administracija.

„Berdiansko gyventojai praneša apie galingą sprogimą mieste ir nestabilų elektros energijos tiekimą po jo“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad sprogimas buvo girdimas keliuose miesto rajonuose.

Berdiansko gyventojams patarta ištraukti elektros prietaisus iš elektros tinklo.

„Tiksliname informaciją ir sekame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naujienas“, – pridūrė miesto karinė administracija.

Kaip pranešama, rugsėjo 25 d. laikinai okupuoto Berdiansko gyventojai pranešė apie sprogimų ir detonacijų garsus.

V. Orbanas: prieš pradedant derybas dėl Ukrainos stojimo į ES dar reikės atsakyti į „sudėtingus klausimus“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl karo draskomos Ukrainos stojimo Europos Sąjunga (ES) dar turės atsakyti į „labai ilgus ir sudėtingus klausimus“.

Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra pašliję. Budapeštas yra pažadėjęs stabdyti Kyjivo integracijos į ES ir NATO procesus. ES šalys narės netrukus turės apsispręsti, ar duoti oficialų startą deryboms dėl Ukrainos stojimo į bloką.

„Manau, kad iš pradžių turėsime atsakyti į labai ilgus ir sudėtingus klausimus ir tik tada apskritai galėsime spręsti, ar pradėti derybas“, – valstybinio radijo eteryje tvirtino V. Orbanas.

JK įšaldo turtą ir uždraudžia keliauti aneksuotų Ukrainos regionų pareigūnams

Jungtinė Karalystė įvedė naujas sankcijas aneksuotų Ukrainos Zaporožės, Chersono, Donecko ir Krymo regionų pareigūnams: įšaldė jų turtą ir uždraudė keliauti.

Į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas ir Rusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorė Natalija Aleksejevna Budarina.

Užsienio reikalų sekretorius James Cleverly po šio pranešimo pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją“. Šis žingsnis yra platesnio masto Vestminsterio sankcijų Rusijai dalis.

Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos radiolokacijos stotį Kursko srityje

Ketvirtadienį Ukrainos saugumo tarnybos (UST) dronas Rusijos Kursko srityje sunaikino radiolokacijos stotį „Kasta“, kuri gali aptikti taikinius itin mažame aukštyje.

Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi šaltiniu Ukrainos saugumo tarnyboje.

„UST pastangomis Rusijos oro gynyba šiek tiek apžlibo. Vakar mūsų dronas aptiko ir likvidavo Rusijos radiolokacijos stotį „Kasta“ netoli Kursko srities Belovskio rajono Girjų kaimo“, – pareiškė UST atstovas.

Anot pareigūno, rusai ne kartą gyrėsi šio radaro sugebėjimu aptikti net orlaivius su „stealth“ technologija, tačiau ukrainiečių droną jis kažkaip pražiopsojo.

JAV Atstovų rūmai patvirtino 300 mln. dolerių paramą Ukrainai

Ketvirtadienio vakarą JAV Atstovų rūmai balsavo už 300 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai, pranešė leidinys „Politico“.

Pinigai Ukrainai buvo išbraukti iš metinio gynybos išlaidų įstatymo, todėl už šią paramą buvo balsuojama atskirai.

Sprendimas parengti atskirą įstatymo projektą dėl Ukrainos buvo svarbus žingsnis, kai dauguma respublikonų vos prieš dieną nepritarė identiškam pasiūlymui pašalinti šias lėšas iš siūlomo Pentagono biudžeto. Galiausiai buvo patvirtinti abu įstatymo projektai, bet prieš tai demokratai perspėjo, jog kitaip Kremlius gali įsivaizduoti, kad Kongresas atsisako remti Ukrainą.

„Rusai gerai išmano propagandą“, – sakė demokratas Adamas Smithas. „Tai bus pateikta kaip Amerikos atsisakymas laikytis savo įsipareigojimų Ukrainai“, – pridūrė jis.

Žiniasklaida: Zaporižios srityje rusai numušė savo naikintuvą Su-35

Zaporižios srityje okupantų rusų oro gynybos pajėgos numušė savo naikintuvą.

Tai pranešė Ukrainos „Telegram“ kanalas „Monitor“, kuriuo remiasi UNIAN. Jo duomenimis, rusai sunaikino savo pačių lėktuvą padangėje virš okupuoto ​​Tokmako. „Gera naujiena – Rusijos oro gynyba numušė Su-35 naktį virš Tokmako“, – sakoma pranešime.

Rusijos tinklalapis „Fighterbomber“ paskelbė naikintuvo Su-35 nuotrauką ir parašė: „Amžino skrydžio, brolau“. Išsamesnių detalių jis nepateikė, komentarus uždarė.

Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 277 660 kareivių.

JAV pradedami Ukrainos F-16 pilotų mokymai anglų kalba

JAV gynybos departamentas oficialiai patvirtino, kad pagal Ukrainos pilotų mokymo skraidyti naikintuvais F-16 programą pradedami anglų kalbos kursai.

Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, ketvirtadienį, rugsėjo 28 d., per spaudos konferenciją tai pareiškė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

„Anglų kalbos mokymai prasidėjo keliems pilotams“, – sakė ji ir pridūrė, kad mokymai bus skirtingi, priklausomai nuo pilotų žinių ir įgūdžių.

Rugpjūčio pabaigoje Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis sakė, kad JAV spalio mėn. pradės mokyti ukrainiečių F-16 pilotus ir technikus Arizonoje esančioje Moriso oro nacionalinės gvardijos bazėje.

Prieš tai ukrainiečių kariai turi praeiti anglų kalbos mokymus Lacklando oro pajėgų bazėje Teksase.

Rusija laiko Juodojoje jūroje du raketnešius

Penktadienio, rugsėjo 29-osios, ryto duomenimis, Juodojoje jūroje budi septyni Rusijos laivai, įskaitant du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinio jūrų pajėgų duomenimis, 8 val. ryto Juodojoje jūroje buvo septyni priešo laivai, tarp jų – du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 14 raketų.

Azovo jūroje ir Viduržemio jūroje yra po vieną priešo laivą.

„Ukrinform“ primena, kad šiomis dienomis Lietuvos karinės jūrų pajėgos perdavė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms radiolokacinės įrangos komplektų.

Praėjusią parą Chersono srityje per apšaudymus trys žmonės žuvo ir penki buvo sužeisti

Rusijos kariuomenė per parą 96 kartus apšaudė Chersono sritį, dėl to trys žmonės žuvo, o dar penki buvo sužeisti.

Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Per praėjusią parą priešas surengė 96 apšaudymus, jis paleido 671 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, granatsvaidžių, aviacijos ir dronų... Dėl Rusijos agresijos žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti“, – pažymėjo O. Prokudinas.

Pasak jo, į Chersoną rusai paleido 45 sviedinius.

Pareigūnas pareiškė, kad užfiksuota pataikymų į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, parko teritoriją Beryslavo rajone.

Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį virš Sumų srities numušė Rusijos droną.

Švedija skyrė 25 mln. eurų Ukrainos energetikos sistemai remti

Švedija skyrė 25,2 mln. eurų (26,6 mln. JAV dolerių) Ukrainos energetikos paramos fondui ir jau pristatė daugiau kaip 1 000 tonų įrangos, skirtos padėti atkurti energetikos infrastruktūrą.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 277 660 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 340 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 277 660 kareivių.

Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 687 tankų, 8 972 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 409 artilerijos sistemų, 794 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 536 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 991 drono, 1 529 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 836 automobilių, 930 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina paskirta TATENA valdytojų tarybos nare

Ukraina išrinkta į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybą, teigiama rugsėjo 28 d. paskelbtame JT branduolinės priežiūros institucijos pranešime.

Tarp naujai išrinktų narių yra Alžyras, Armėnija, Bangladešas, Burkina Fasas, Ekvadoras, Indonezija, Pietų Korėja, Nyderlandai, Paragvajus, Ispanija ir Ukraina.

Naftos kainos smunka, kadangi Rusija ir Saudo Arabija planuoja didinti pasiūlą

Rugsėjo 29 d. prekybos pradžioje naftos kainos po pastarojo meto pakilimo sumažėjo, nes, kaip pranešė „Reuters“, optimistines paklausos prognozes užgožė pelno atsiėmimas ir numatomas didesnis tiekimas iš Rusijos ir Saudo Arabijos.

Kurske griaudėjo sprogimai, rusai teigia, kad buvo atakuota elektros pastotė

Rugsėjo 29-osios naktį Rusijos mieste Kurske nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusai kalba apie dronų atakas ir oro gynybos darbą.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kursko srities gubernatoriumi Romanu Starovoitu.

Rusijos valdininkas teigia, kad prie Kursko veikė oro gynyba. Anot jo, Kursko rajone dronas ant elektros pastotės numetė du sprogmenis.

„Vienas iš transformatorių užsidegė. Be elektros liko penkios gyvenvietės ir ligoninė", – parašė R. Starovoitas „Telegram“ kanale.

Rusai dėl atakos tradiciškai apkaltino Ukrainos kariškius.

Anksčiau šaltiniai Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje papasakojo, kad dronas atakavo Chalino aerodromą Kurske. Ten bazuojasi 14-asis gvardijos naikintuvų aviacijos pulkas, kurio ginkluotėje yra lėktuvų Su-30SM,

Be to, kaip pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba komentare portalui „rbc.ua“, Ukrainos dronas praėjusią savaitę atakavo Rusijos FSB pastatą Kurske.

Per pastaruosius metus iš Donecko regiono evakuota daugiau nei 90 000 žmonių

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., vykdant privalomą gyventojų evakuaciją, į saugius regionus persikėlė 91 000 Ukrainos rytinės Donecko srities gyventojų, įskaitant 11 500 vaikų.

Taip teigia Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija, praneša „Ukrinform“.

„Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. į saugius regionus persikėlė daugiau kaip 91 000 gyventojų. Tarp jų yra daugiau kaip 11 500 vaikų ir daugiau kaip 4 000 riboto judumo žmonių“, – sakoma pranešime.

Ministerija pridūrė, kad dabar privaloma evakuacija iš Donecko srities vyksta specialiu traukiniu į Žytomyro sritį kartą per aštuonias dienas. Atvykę evakuotieji gauna 3 000 grivinų valstybės finansinę paramą vaikams ir neįgaliesiems ir 2 000 grivinų suaugusiesiems.

JAV valstybės departamentas: JAV ginklus Ukraina naudoja tinkamai

Ginklai, kuriuos Ukraina gauna kovai su Rusijos agresija, naudojami tinkamai, rugsėjo 28 d. per spaudos konferenciją sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris. Nebuvo atvejų, kad ginkluotė patektų į netinkamas rankas.

Nuo 2021 m. sausio JAV investavo daugiau kaip 44,5 mlrd. dolerių į saugumo pagalbą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui užtikrinti. Iš jų daugiau kaip 43,9 mlrd. dolerių nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.

Naujausias 325 mln. dolerių vertės saugumo pagalbos Ukrainai etapas buvo paskelbtas rugsėjo 21 d. Į šį paketą įėjo 128 mln. dolerių naujų ginklų ir įrangos bei 197 mln. dolerių karinės pagalbos pagal anksčiau patvirtintą paskyrimą.

M. Mileris pabrėžė, kad JAV yra nustačiusios itin svarbias atskaitomybės procedūras, susijusias su Amerikos ginklų ir karinės pagalbos teikimu Ukrainai.

Okupantai sumažino puolimo tempą Kupiansko-Svatovo-Kremenos linijoje

Rusijos okupantai pastaruoju metu sumažino puolamųjų operacijų tempą Kupiansko-Svatovo-Kremenos linijoje.

Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) pranešimu, rugsėjo 28 d. Ukrainos kariai tęsė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto ir Zaporožės srities vakaruose.

Tuo pat metu Rusijos lokalizuotų puolimo veiksmų tempas Kupjansko-Svatovo-Kreminnos linijoje sulėtėjo. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai vis dažniau tvirtina, kad Rusijos antžeminių puolimų Kupjansko ir Limansko linijoje mažėja. Tai leidžia manyti, kad Ukrainos kontrpuolimas nukreipia Rusijos pajėgas nuo Kupjansko-Svatovo-Kremenos linijos ir gerokai susilpnina Rusijos puolimo pastangas šioje linijoje.

Analitikai primena, kad Rusijos puolamosiomis operacijomis šioje linijoje buvo siekiama pririšti Ukrainos pajėgas prie šios linijos ir atitraukti jas nuo svarbesnių fronto dalių.

Rusijos pajėgos apšaudė 7 bendruomenes Sumų srityje

Rugsėjo 28 d. Rusijos pajėgos apšaudė septynias bendruomenes Ukrainos pasienyje esančioje Sumų srityje, iššaudamos daugiau kaip 180 šūvių iš įvairių rūšių ginklų, pranešė Sumų srities karinė administracija per „Telegram“.

Rusijos pajėgos naudojo artileriją, minosvaidžius ir sprogmenis, nukreiptus į Bilopilijos bendruomenę, esančią centrinėje Sumų srities dalyje, kuri dažnai labiausiai nukenčia nuo apšaudymų. Nevaldomomis raketomis ir minosvaidžiais buvo atakuojamos Krasnopilijos ir Chotino bendruomenės.

Pagalba gynėjams: NATO padarė svarbų pareiškimą

Aljansas pradėjo darbą pagal Gynybos produkcijos veiksmų planą, pareiškė JAV ambasadorius prie bloko.

Bus padidinta šaudmenų gamyba Ukrainai ir NATO valstybėms narėms, kurios Kijevui tiekė didelę dalį savo ginkluotės.

Užsitęsusios kovos parodė, kad ukrainiečiams trūksta dalies amunicijos ir ginklų, sakė JAV ambasadorius prie NATO Džulianas Smitas (Julian Smith) virtualiame forume "Laimėti karą. Laimėti taiką", pranešė "Amerikos balsas".

Pasak diplomato, kai kurios Aljanso sąjungininkės dvišaliu pagrindu aprūpina Kijevą viskuo, kuo gali, ir dėl to jų atsargose atsirado tam tikras trūkumas.

„Le Monde“: Ukrainos kariškiai nusivylė NATO instruktorių mokymais

Ukrainos kariškiai nusivylę NATO instruktorių mokymais. Apie tai rašo „Le Monde“.

Vieno Vakaruose apmokyto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario teigimu, patys instruktoriai ne visada žino, ką daryti ištikus nenumatytai situacijai.

Apgailėtiniausia situacija yra su bepiločių orlaivių žvalgymu iš oro – instruktoriai tvirtina, kad tai neįtraukta į NATO mokymo programą, nors bepiločių orlaivių karas yra neatsiejama kovinių operacijų Ukrainoje dalis.

Leidinyje cituojami ir Ukrainos kario Jevgenijaus žodžiai, jis kalbėjo apie mokymus Jungtinėje Karalystėje 2022 metais.

V. Zelenskis susitiko su Didžiosios Britanijos gynybos ministru G. Shappsu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su naujuoju Didžiosios Britanijos gynybos ministru Grantu Shappsu.

Kaip rašo ketvirtadienį „Ukrinform“, Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė feisbuke.

„Prasmingas susitikimas su Didžiosios Britanijos valstybės sekretoriumi gynybai Grantu Shappsu. Ačiū už galingą finansinę, gynybinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai!“ – pabrėžė prezidentas.

Kaip pridūrė Ukrainos prezidento biuro atstovai, V. Zelenskis labai teigiamai įvertino bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste gynybos srityje, kuris leidžia gerokai padidinti Ukrainos kariuomenės galimybes mūšio lauke, prie to ypač prisideda tolimojo nuotolio ginkluotė.

Rusijos kariuomenė per parą daugiau kaip šimtą kartų apšaudė Chersono sritį – ji taikėsi į gyvenamuosius kvartalus

Rusijos kariuomenė per parą paleido į Chersono sritį daugiau kaip 600 sviedinių, ji 109 kartus apšaudė regioną iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, pėstininkų kovos mašinų, aviacijos ir dronų.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Į Chersono miestą priešas paleido 33 sviedinius“, – patikslino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariškiai taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklos teritoriją ir kritinės infrastruktūros objektą Chersone.

Dėl agresorių veiksmų, pasak O. Prokudino, du žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną iš laikinai okupuoto ​​kairiojo Dniepro kranto.

Rumunijos URM vadovė pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą palietė ir jos šalį

Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „tiesiogiai paveikė Rumuniją“.

Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi radijo stotimi „Amerikos balsas“.

„Tai labai rimta ir kelia pavojų mūsų piliečiams“, – sakė L. Odobescu per konferenciją „Laimėti karą. Iškovoti taiką“.

Ministrė taip pat pasmerkė Rusijos bepiločių orlaivių atakas, kai jos buvo paklausta apie dronų nuolaužas Rumunijos teritorijoje.

„Tai yra mūsų oro erdvės pažeidimas. Rumunijos vyriausybė griežtai pasmerkė visas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, prieš nekaltus žmones, vykstančias tik už kelių šimtų metrų nuo Rumunijos sienos“, – sakė L. Odobescu.

N. Humeniuk: Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė daugiau kaip 30 dronų

Naktį į rugsėjo 28-ąją Rusija masiškai atakavo Ukrainą dronais. Oro gynyba numušė daugiau kaip 30 bepiločių skraidyklių.

Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“.

Pareigūnė pažymėjo, kad priešas iš įvairių pusių paleido kelias smogiamųjų dronų grupes. Pasak jos, iš esmės oro gynyba dirbo palei visą pietų krypties liniją, pavyzdžiui, Mykolajivo ir Odesos srityse.

„Priešas paleido smogiamuosius dronus įvairiomis kryptimis, taip pat ir į centrinius regionus. Atakos padariniai dar nesusumuoti, nes ji buvo masinė. Tačiau oro gynybos darbas buvo gana rezultatyvus. Sunaikinta daugiau kaip 30 dronų, tikslesnį skaičių pateiks Generalinis štabas“, – sakė ji.

Analitikai: Ukrainos kariuomenė padarė proveržį linijoje prie Robotynės

Rugsėjo 27 d. Ukrainos kariai pasiekė apkasų liniją į vakarus nuo Verbovojaus (16 km į pietryčius nuo Orechovo) ir padarė proveržį šiame Rusijos gynybos sektoriuje.

Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rugsėjo 26 d. paskelbtoje geografinės vietos nustatymo medžiagoje matyti, kaip Rusijos bepilotis orlaivis smogė Ukrainos pėstininkams apkasuose į vakarus nuo Verbovojaus. Tai, kad rusai naudoja bepiločius, rodo, kad Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš apkasų maždaug vieno kilometro ilgio į vakarus nuo Verbovojaus.

Zaporožės srities Rusijos statytinis Vladimiras Rogovas rugsėjo 26 d. pranešė, kad mažiausiai keturios Ukrainos kompanijos, turinčios daug šarvuočių, po didžiulio artilerijos apšaudymo įsiveržė į Rusijos pozicijas linijoje Rabotynė-Verbovojus.

Ekspertas paaiškino, kodėl V. Putinas dar nepaskelbė visuotinės mobilizacijos: bijo A. Lukašenkos likimo

Rusijos Federacija turi didelį poreikį sutelkti gyventojus karui prieš Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvirai neskelbs mobilizacijos prieš rinkimus.

Pasak karinio eksperto ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoro Aleksejaus Getmano, kol kas tiesioginės mobilizacijos Rusijoje nebus, nes V. Putinui reikia bent jau sąlyginai demokratiškų rinkimų.

Ekspertas: Ukraina savo pajėgumais lenkia „Mossad“

Dabar Ukraina savo pajėgumais lenkia „Mossad“, kuris yra pavyzdys daugeliui žvalgybos tarnybų visame pasaulyje. Ukrainos žvalgybos tarnybos veikia maksimaliu pajėgumu ir net viršija „Mossad“.

„Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR), Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), kurios, beje, labai retai prisimenamos įvykių kontekste. Jei kalbame apie kokią nors veiklą, tai yra Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir GUR, bet apie Ukrainos SVR retai prisimena. Tuo tarpu tai irgi labai didelio masto kūrinys, ne tiek vidinis, kiek išorinis ir retai prisimenamas atviruose šaltiniuose“, – pastebėjo karinis-politinis apžvalgininkas, Aleksandras Kovalenko televizijos kanale FREEDOM.

Jis pridūrė, kad šiandien Ukraina perėmė tam tikrą Rusijos saugumo agentūrų iniciatyvą daugelyje sričių. Pasak jo, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas „pavirto į Simonian, Kiseliovą – banaliu propagandistu, skleidžiančiu banalias, primityvias, nereikšmingas klastotes“.

M. Podoliakas: Krymas palaipsniui patenka į pagrindinę Ukrainos ugnies kontrolę

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad laikinai okupuotas Krymas pamažu patenka į Ukrainos ugnies kontrolę. Jis pabrėžė, kad Rusijos okupacinės grupės tiekimo krypties nutraukimas yra strateginis Ukrainos pajėgų uždavinys.

Teletono eteryje M. Podoliakas paaiškino, kad kalbame apie Kerčės sąsiaurio perėmimą į ugnies valdymą ir didžiulės įsibrovėlių sandėlių infrastruktūros sunaikinimą Krymo pusiasalyje. Dabar 80 proc. okupantų tiekimo vyksta per Krymą, todėl įvykiai pusiasalyje yra „ne tik kai kurių pareigūnų ar štabo sunaikinimas“.

Ukrainiečiai daro „svarbią pažangą“ kontrpuolimo metu

Ukrainos kariai „atsigriebė“ savo kontrpuolimo metu, taip pat „neleido Rusijos pajėgoms perkelti savo kovinę galią iš Bachmuto“, – „Sky News“ sakė Karo studijų instituto (ISW) prezidentė daktarė Kimberly Kagan.

Kalbėdama su laidų vedėju Marku Ostinu, karo ekspertė sakė, kad Ukrainos kariai daro „svarbią pažangą“ savo kontrpuolimo srityje ir „svarbius laimėjimus“ per Rusijos linijas.

Daktarė K. Kagan taip pat sakė, kad kontrpuolimas buvo „lėtas“, nes buvo sunku prasiskverbti pro minų laukus.

„Kol kas nereikėtų tikėtis greito judėjimo į kitą Rusijos gynybos liniją“, – sakė ji.

Kovos Ukrainos pietuose: ekspertas įvardijo vieną esminių okupantų problemų

„Informacinio pasipriešinimo“ grupuotės karinis-politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko sakė, kad Rusijos okupantai pietų Ukrainoje neturi tarpusavio ryšio ir komunikacijos gynyboje. Dėl to jie negali nieko padaryti, kad priešintųsi Ukrainos karių veržimuisi.

Kaip televizijos kanale FREEDOM aiškino ekspertas, kalbant apie bet kokių priešo gynybos linijų pralaužimą, verta suprasti, kad kiekvienoje tokioje linijoje – ypač antrojoje – yra kelios linijos.

„Pirma eilutė, antra eilutė. Ir jos yra tarpusavyje susiję, yra tam tikras ryšys. Jei kalbame tiesiogiai apie Zaporožės regioną, apie trikampį Novoprokopovka – Verbova – Ocheretovata, tai čia ne tik trikampis“, – pažymėjo A. Kovalenko.

Ekspertas atskleidė ATACMS privalumus, kurie Rusijai taps didžiule problema

Karo teisės studijų centro vadovas Aleksandras Musienko teigė, kad amerikiečių balistines raketas ATACMS sunku perimti. Šiuo atžvilgiu jos suteiks pranašumą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„YouTube“ kanale „Focus“ jis pažymėjo, kad viskas priklauso nuo amunicijos. Visų pirma, klasterių korpusai leis sunaikinti didesnį personalo ir įrangos skaičių. Be to, ATACMS suteiks galimybę smogti Krymo tiltui.

„Su ATACMS jiems nebus lengva“, – pabrėžė A. Musienko.

Jo teigimu, pagrindiniai tokių ginklų privalumai: papildomos ugnies galimybės; raketa skrenda balistine trajektorija; naudojama kombinuotoms atakoms, siekiant dezorientuoti priešo oro gynybą.

JAV pareikalavo Ukrainos reformų, kad galėtų tęsti karinę pagalbą

Ukraina turi įgyvendinti keletą reformų, kad Jungtinės Valstijos ir kiti sąjungininkai galėtų toliau teikti karinę pagalbą Kijevui.

Tai matyti iš Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojo Mike'o Pyle'o laiško, kurį jis išsiuntė Tarpžinybinei paramos teikėjų koordinavimo platformai (vienijančiai ES, Didžiojo septyneto šalis ir partnerius iš finansinių institucijų).

Laišką taip pat gavo Ukrainos prezidento kanceliarija ir ministras pirmininkas Denisas Šmygalas, dokumento kopiją citavo "Ukrainska pravda".

Jame išdėstyti pokyčiai, kurių reikalaujama iš Kijevo, pagal jų įgyvendinimo prioritetus: nuo 0 iki 3 mėnesių, nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių, nuo metų iki 18 mėnesių.

Reformos pirmiausia turėtų paveikti valstybinių įmonių priežiūros tarybų, kovos su korupcija institucijų (Specialiosios antikorupcinės prokuratūros, Nacionalinio antikorupcinio biuro, Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros), Aukščiausiosios teisingumo tarybos ir apskritai teismų sistemos darbą.

Kijevas per metus turėtų reformuoti šalies Gynybos ministerijos darbą, o per 18 mėnesių - kitų saugumo tarnybų, įskaitant Ukrainos saugumo tarnybą (SBU), Valstybinę pasienio tarnybą, Nacionalinę policiją ir kt. Taip pat turėtų būti reformuota Generalinė prokuratūra, "Ukroboronprom" ir muitinės tarnyba.

Kai kurios reformos dokumente įvardijamos kaip būtina sąlyga ES makrofinansinei paramai gauti arba kaip reikalavimas pradėti Kijevo stojimo į ES procesą.

Per šių metų liepos mėn. vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Didžiojo septyneto šalys (JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija) įsipareigojo užtikrinti Ukrainos saugumą mainais į reformas.

Kijevui buvo pažadėtas ginklų tiekimas, parama karinio-pramoninio komplekso plėtrai, Ukrainos kariuomenės mokymas, žvalgybos informacijos teikimas, pagalba apsisaugant nuo kibernetinių grėsmių ir pan.

Ukraina savo ruožtu įsipareigojo pradėti reformas teisėsaugos institucijose, teismų sistemoje ir ekonomikoje, taip pat pradėti kovą su korupcija.

Šių metų sausio 26 d. pradėjo veikti Tarpžinybinė donorų koordinavimo platforma Ukrainai.

Jos užduotis - remti Ukrainos pokario atkūrimo ir atstatymo procesą. Joje dalyvauja Kijevo sąjungininkai, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Ukrainos aukšto rango pareigūnai.

Ukraina sako nukovusi Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad nukovė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą.

Kaip teigiama, jis žuvo per praėjusią savaitę surengtą beprecedentę raketų ataką prieš laivyno būstinę aneksuotame Krymo pusiasalyje. Šis išpuolis sudavė stiprų smūgį Maskvai, kuriai pastaraisiais mėnesiais jau buvo tekę susidurti su daugybe atakų, nukreiptų į strategiškai svarbų Sevastopolio uostą.

„Žuvo 34 pareigūnai, įskaitant Juodosios jūros laivyno vadą. Dar 105 okupantai buvo sužeisti“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Ukrainos specialiųjų pajėgų pranešime.

Po šio penktadienį surengto smūgio iš taikiniu tapusio pastato plūdo tamsūs dūmai.

„Būstinė yra nepataisomai sugadinta“, – priduriama specialiųjų pajėgų pranešime.

Rusijos gynybos ministerija tą dieną, kai buvo surengta ataka kalbėjo apie vieną dingusį kariškį. Ji iš pradžių skelbė, kad žuvo vienas žmogus.

Kyjivas praneša apie sunaikintą rusų amunicijos sandėlį Rytų Ukrainoje

Rusijos okupuotoje Luhansko srityje Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, sprogo vieno fabriko teritorijoje esantis rusų amunicijos sandėlis. Sorokynės mieste pirmadienį nugriaudėjo smarkus sprogimas, „Telegram“ tinkle pranešė Luhansko srities ukrainiečių karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras.

Sovietmečiu Krasnodonu vadintas miestas yra už daugiau kaip 100 km nuo fronto, tačiau tik per maždaug 10 km nuo Rusijos sienos.

Keliuose internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti dūmų debesys virš miesto. Be to, girdėjosi detonuojant amunicijai tipiški į fejerverkus panašūs sprogimai po pirmojo driokstelėjimo.

Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Oro smūgio Beryslave aukų skaičius išaugo iki trijų

Rusijos oro smūgio Beryslavo mieste Ukrainos Chersono srityje aukų skaičius išaugo iki trijų.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas „Telegram“ kanale pranešė, kad ligoninėje nuo sužalojimų mirė 55 metų vyras. Prieš tai pranešta apie 73 metų vyro ir 70-metės moters žūtį. Per ataką sužeista dar viena moteris, ji gydoma ligoninėje.

Rusijos naikintuvas, tikriausiai „Suchoi Su-34“, pirmadienį apie 10.00 val. ant miesto numetė bombas.

Beryslavas, esantis šiaurės vakariniame Dnipro upės krante, buvo bombarduojamas jau sekmadienį, taip pat ne kartą ir anksčiau.

V. Orbanas reikalauja, kad Ukraina etniniams vengrams grąžintų ankstesnes teises

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį kalbėdamas parlamente Budapešte perspėjo Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.

Vengrija nerems Kijevo tarptautiniais klausimais, kol vyriausybė negrąžins etniniams vengrams Ukrainoje ankstesnių teisių, pareiškė V. Orbanas. Dėl šios temos Ukraina jau praeityje yra sulaukusi Vengrijos kritikos.

Vyriausybė Budapešte kaltina Ukrainą suvaržius 150 000 etninių vengrų teisę vartoti jų gimtąją kalbą.

Ukraina 2017 m. priėmė įstatymą, kuris riboja mažumų kalbų vartojimą mokyklose.