Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Kitokia Barbės istorija: ar sukurti garsiąją lėlę tikrai įkvėpė prostitutė?

Prototipas – prostitutė?

„Facebook“ vartotoja savo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pasakojama mažiau žinoma lėlės Barbės atsiradimo istorija.

Jos teigimu, lėlė nebuvo skirta vaikams, o iš tiesų įkvėpta prostitutės vardu Lily. Lėlė pirmą kartą esą buvo sukurta kaip komiksų personažas Hamburgo laikraštyje.

ekrano nuotrauka iš „Facebook“

ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Ji sulaukė tokio populiarumo, kad buvo paversta žaislu ir pradėta pardavinėti suaugusiems. Teigiama, kad lėlių galima buvo įsigyti ir sekso prekių parduotuvėse.

Lilli ir Barbės istorija

Iš tiesų ši istorija, nors ir gali nuskambėti kaip išgalvota, yra daugiau ar mažiau teisinga.

Tačiau teiginys, kad Barbė iš tiesų nebuvo skirta vaikams, yra klaidingas. Be to, ji niekada nebuvo įkvėpta prostitutės, o greičiau sekretorės, dirbančios vyrų pilnoje kontoroje.

Barbės kūrėja Ruth Handler kurį laiką stengėsi įkalbėti savo kolegas žaislų gamykloje „Mattel“, kad metas populiarias kūdikius vaizduojančias lėles keisti suaugusiomis, bet jie priešinosi šiai idėjai.

Tuo metu rinka buvo pripildyta popierinių lėlių arba lėlių kūdikių, o R.Handler norėjo ją papildyti „suaugusia“ lėle ir tikėjo, kad ši būtų itin populiari.

Irmanto Gelūno nuotr./ Lėlė

Irmanto Gelūno nuotr./ Lėlė

R.Handler kolegoms atmetus šią idėją, moteriai neliko nieko kito, kaip tik kuriam laikui ją pamiršti. Taip ši niša rinkoje buvo palikta tuščia, bet ją užpildė kita kompanija.

„Facebook“ įraše minima veikėja „Bild Lilli“ pirmą kartą pasirodė Vokietijos bulvariniame laikraštyje „Bild Zeitung“. Karikatūristo Reinhardo Beutheino penktajame dešimtmetyje sukurta sekretorė Lilli buvo savimi pasitikinti, šmaikšti ir koketiška.

„Lilli siekė turtingų vyrų, pozuodama provokuojančiomis pozomis, vilkėdama apnuoginančius drabužius ir išleisdama komiksų burbulus su įtaigiais dialogais. Ji buvo naivi ir kartu protinga“, – rašė rašytoja Robin Gerber 2000 m. išleistoje knygoje „Barbė ir Rūta“.

Komiksui sulaukus daug dėmesio, 1955 m. buvo pradėta gaminti lėlė Lilli. Tai tapo ir puikiu būdu reklamuoti laikraštį.

Lėlė turėjo širdelės formos veidą, šviesus plaukus, surištus į kuodą, ryškiai raudonas lūpas ir į šoną nukreiptas akis, padažytas mėlynais šešėliais. Jos nagai buvo raudonos spalvos, o auskarai buvo nupiešti tiesiai ant ausų.

Lilli buvo skirta suaugusiems, kurie dažniausiai ją pirkdavo kaip karikatūrą – ji buvo laikoma puikia dovana, norint pajuokauti.

Lėles buvo galima įsigyti tabako parduotuvėse, baruose ir suaugusiems skirtose žaislų parduotuvėse.

Vyrai vienas kitam jas dovanodavo per bernvakarius, kabindavo jas ant automobilio prietaisų skydelio, galinio vaizdo veidrodėlio arba dovanodavo draugėms kaip suvenyrus.

Laikui bėgant, lėlė pasidarė populiari ir tarp mažų vaikų.

Po akivaizdaus Lilli pasisekimo R.Handler galiausiai pavyko įtikinti savo kolegas, kad suaugusi lėlė visgi turi vietą rinkoje.

R.Handler pakoregavo Lilli išvaizdą: puslankio formos antakiai buvo pakeisti ir priminė arkas, o lūpos padažytos ne taip iššaukiančiai. Ji lėlės kojoms suteikė atskirus pirštus, plastikas buvo pakeistas minkštesne medžiaga, o plaukuose atsirado matomos šaknys.

„Scanpix“ nuotr./Pirmoji Barbė (1959)

„Scanpix“ nuotr./Pirmoji Barbė (1959)

„Slapta tiesa, kurią „Mattel“ tikėjosi nuslėpti, buvo ta, kad Barbė tėra vokiečių lėlės Lilli metamorfozė“, – rašoma knygoje „Tu man nepriklausai. Teisminiai mūšiai, atskleidę tamsiąją Barbės pusę“.

Barbė atsidūrė teisme

Kuomet Barbė atsirado rinkoje, kompanija „Mattel“ jos kūrėjams nepasiūlė nei autorinio atlyginimo, nei paprašė leidimo naudoti jų dizainą.

Lilli kūrėjai greitai pastebėjo, kad lėlės turi daug panašumų. 1960 m. jie pateikė patentą lėlės klubo sąnariui. Šiai detalei dešimčiai metų buvo suteikta išimtinė licencija, kuri priklausė Niujorke įsikūrusiam žaislų gamintojui Luisui Marxui.

Vėliau Lilli gamintojai „Greiner & Hausser“ su L.Marxu padavė „Mattel“ į teismą, teigdami, kad pastarieji pažeidė autorių teises.

123RF.com nuotr./Lėlė Barbė

123RF.com nuotr./Lėlė Barbė

„Mattel“ paneigė šiuos kaltinimus, o ieškinys buvo anuliuotas.

1964 m. „Mattel“ išpirko Lilli autorines teises su patentu ir galiausiai sustabdė šios lėlės gamybą.

Bet tai dar nebuvo istorijos pabaiga. 2000-ųjų pradžioje jau kurį laiką bankrutavusi „Greiner & Hausser“ buvo atkurta ir pateikė ieškinį, kuriame apkaltino „Mattel“ sukčiavimu, susijusiu su 1964 m. susitarimu.

Bendrovė teigė, kad kompanija melavo apie pardavimų skaičių ir kad, jei būtų žinoję tikrąjį pardavimų kiekį, būtų reikalavę mokėti autorinį atlyginimą už kiekvieną lėlę.

Jie siekė, kad autorinių teisių patentai būtų panaikinti, ir prašė atlyginti žalą, sumokant už kiekvieną parduotą lėlę. Tačiau teismas atmetė šį ieškinį.

15min verdiktas: iš dalies melas. Lėlė Barbė buvo sukurta naudojant Lilli – bulvariniame laikraštyje spausdintų karikatūrų heroję – kaip pavyzdį, tačiau ji niekada nebuvo skirta suaugusiems, priešingai nei jos pirmtakė. Taip pat nė viena iš lėlių nebuvo įkvėptos prostitutės.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.