„Facebook“ socialiniame tinkle esančioje grupėje, kurios dalyviai neslepia simpatikų kruvinam Kremliaus režimui, paskelbta juodai balta nuotrauka, kurioje pavaizduotas vyras, prie lūpų glaudžiantis kryželį. Prie nuotraukos pridėtas komentaras: „Rusijos kareivis prieš mūšį!“.
Įdomu tai, kad ši fotografija jau buvo atsidūrusi dėmesio centre, kuomet buvo panaudota Sankt Peterburge, Rusijoje surengtoms „Visiško išsilaisvinimo iš blokados dienos minėjimo 70-osioms metinėms“.
Iš tikrųjų šios nuotraukos autorius Rusijos fotografas Širakas Karapetianas-Milšteinas. Ji sukurta dar 2007 m., darbas pavadintas „Kareivio malda“.
Nuotraukos anotacijoje menininkas rašo:
„Mieli fotografai, pristatau jums nuotraukų projektą „Karo korespondento kronikos“. Iš karto noriu pažymėti, kad tai nėra archyviniai kadrai, tai nuotraukos 1941-1945 m. Didžiojo Tėvynės karo motyvais, atkurtos 2006-2007 m. Armaviro miesto teritorijoje (Krasnodaro kraštas).
Noriu padėkoti visiems, kurie neliko abejingi šiems darbams ir per juos patyrė tai, ką aš patyriau.“
Rusijos žiniasklaidoje buvo publikuotas ir detalesnis šios fotografijos kūrimo proceso pasakojimas, pateiktas paties autoriaus.
Ekrano nuotr. /Širako Karapetiano-Milšteino nuotrauka „Kareivio malda“
„Nuotrauka buvo skirta atkurti atmosferą prieš Kursko mūšį“, – paaiškino nuotraukos istoriją jos autorius.
Mūsų krašte buvo ardoma metalurgijos gamykla. Procesas truko 2-3 metus. Laikui bėgant, vieta, kurioje buvo gamykla, ėmė priminti Kursko mūšio peizažą. Man buvo 22 metai. Tuo metu dirbau teatre. Pradėjome daryti kostiumų nuotraukas. Fotografavome epizodus, ir vieną snieguotą dieną pavyko užfiksuoti šį kadrą.
Iš viso buvo 83 nuotraukos, o paskui net surengėme parodą „Mosfilm“. Pats kadras yra labiau reportažinis nei surežisuotas.
Turėjome aktorių grupę, o vienas jų – religingas vaikinas – apsirengęs kareivio uniforma, bučiavo kryžių. Jam už nugaros kitas aktorius kažką šaukė. Vėliau man pasakojo, kad lyg ir nebuvo tokių kryžių per karą.
Nemažai Sankt Peterburgo istorikų teigia, kad tokia nuotrauka apskritai negalėjo būti padaryta, o juo labiau oficialiai paskelbta Didžiojo Tėvynės karo metais – autorius už stačiatikių simboliką būtų išsiųstas į gulagą, o tikintys Raudonosios armijos kariai vargu ar būtų viešai bučiavę kryžių“, – pasakojo fotografas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donceke apgriauta ortodoksų bažnyčia
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Remiantis faktais ir įrodymais, galima teigti, kad meninis kūrinys „Kareivio malda“ dažnai klaidingai laikomas dokumentine nuotrauka, nors taip nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
