„Ratifikavus visas šias tris sutartis, bus sudarytos galimybės sklandžiau ir operatyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus, nagrinėti baudžiamąsias bylas ir vykdyti priimtus nuosprendžius“, – šią savaitę pristatydama projektus Seime sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Parlamentas sutarčių ratifikavimui po pateikimo pritarė bendru sutarimu, svarstymas numatytas lapkričio mėnesį.
Pristatydama projektus E. Dobrowolska informavo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai jau ratifikavo vieną dvišalę sutartį dėl ekstradicijos.
„Norėčiau akcentuoti, kad būtent sutartis dėl nuteistųjų perdavimo sudarytų teisinį pagrindą nuteistiesiems atlikti laisvės atėmimo bausmę savo kilmės valstybėje, kitaip sakant, tiek Lietuva, tiek kita pusė galėtų kreiptis esant pagrindui“, – pažymėjo ministrė.
Lietuva pasirašė sutartis su JAE dėl ekstradicijos ir teisinės pagalbos siekdama susigrąžinti lietuvę Emiliją Sedleckaitę, kuri JAE prieš kelerius metus buvo iki gyvos galvos nuteista už narkotikų laikymą. Dar iki pasirašant šias sutartis mergina buvo paleista į laisvę patenkinus jos amnestijos prašymą, prieš tai keliskart panašius prašymus atmetus.
Teisingumo ministerija tuomet nurodė, kad prie sutarčių suderinimo prisidėjo kelių Lietuvos ministerijų, diplomatinio korpuso pastangos, taip pat premjerės Ingridos Šimonytės 2021-ųjų spalį vykęs vizitas JAE.
JAE nėra prisijungę prie Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos, todėl, nesant dvišalės sutarties, teisinis nuteisto asmens perėmimo tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui kelias Lietuvai galimas nebuvo.
Lietuvos ir JAE pasirašytos sutartys numato perduoti asmenis, kurie yra įtariami, kaltinami ar jau nuteisti dėl nusikaltimų, taip pat įsipareigojama bendradarbiauti ikiteisminiuose tyrimuose renkant parodymus, pareiškimus.
Viena iš sutarčių taip pat leistų nuteistiesiems asmenims atlikti laisvės atėmimo bausmę savo kilmės valstybėje.
