Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Sengirės fondas plečia saugomų miškų plotą

Nevyriausybinė organizacija Sengirės fondas, ligšiol globojusi senuosius miškus daugiausia Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, išpirko pirmąjį sklypą Vakarų Lietuvoje.

Pasak Sengirės fondo, išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių ir Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. 

Sklypo išskirtinumas – 800 m besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matyti seno miško elementai – stuobriai, virtėliai, šimtamečiai ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai, baltalksniai. 

Anot Mindaugo Survilos, režisieriaus ir fondo bendraįkūrėjo, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi, tad medžių virtuoliai ir šaknys turėtų tapti puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai. 

Pasak gamtininkų, su vandens telkiniais besiribojantys miškai išsiskiria savitų mikrobuveinių ir biologinės įvairovės gausa. Pavyzdžiui, pakrantėse esanti stambi negyva mediena gauna sąlyginai daugiau drėgmės ir saulės, tai sudaro palankias sąlygas įsikurti išrankesnėms vabzdžių, kerpių, grybų rūšims. 

Kita proga M. Survila, VŽ aiškindamas apie sengirės vertę, yra sakęs, jog „kartais žmonėms išties sunku suprasti, kam reikia saugoti kokį nors vabalą. Bet, pavyzdžiui, vandenyno dugne yra juodieji rūkaliai, karštųjų versmių tipas, kuriose veisiasi bakterijos. Iš tų bakterijų, galinčių gyventi labai aukštoje temperatūroje, buvo paimtos DNR sekos, kurios dabar naudojamos genetiniuose tyrimuose, – toks būtų atsakymas, kam reikia kokio nors gyvio, kurio žmogaus akis nėra mačiusi. O sengirėse mokslininkai priskaičiuoja apie 15.000 įvairiausių organizmų rūšių“. 

Pokalbį su M. Survila apie Sengirės fondą, lobizmą ir investiciją amžiams galima išgirsti čia

Anot  M. Survilos, pastaraisiais metais auga verslų ekologinis sąmoningumas, noras tapti draugiškesniems gamtai bei siekis prisidėti prie apčiuopiamų iniciatyvų. Antai išperkant naujausią sklypą prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigojęs šiemet skirti 20.000 Eur fondo veiklai ir miško plotams įsigyti. 

Sengirės fondas įsteigtas 2020 m., po sėkmingos M. Survilos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018-aisiais, sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo. Fondo veiklai buvo skirta pusė filmo seansuose surinktų lėšų. 

Sengirės fondas šiuo metu turi įsigijęs per 95 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės jo veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.   

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.