Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Tiesioginės užsienio investicijos augo, tačiau norint pritraukti naujas, reikia atlikti namų darbus

Nepaisant pasaulinio iššūkių – karo Ukrainoje, energetikos kaštų augimo bei infliacijos, pernai Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Tačiau jau šiandien būtina atlikti kai kuriuos namų darbus, kad išlaikytume konkurencingumą šalia sparčiai investicijas pritraukiančių Vidurių ir Rytų Europos šalių.

Augo ir investicijos ir darbo vietų skaičius

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas įvardija praėjusiais metais pritrauktų TUI skaičių: „Baigti 57 projektai, kurių dėka per trejus metus planuojama sukurti 5000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. Eur į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus“. Jis džiaugiasi, kad tokius planus paskelbė šalies ir laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančios įmonės, tokios kaip „Esco Lifescieces“ ar „Dovista“. 

Anot, M. Stasiukaičio toks esamų investuotojų pasitikėjimas yra svarbus signalas, rodantis, jog Lietuva yra patraukli užsienio investuotojams. 

Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis sako, kad esami rezultatai ir investuotojų užmojai nurodo, kad įmonės jau čia planuodamos įsikurti projektavo plėtras dešimt ar net daugiau metų į ateitį.  „Apdirbamosios gamybos užsienio bendrovės remiasi į aukštą pridėtinę vertę generuojantį darbuotoją, ilgalaikius planus, tad mažai tikėtina, kad esant status quo politinėje ir ekonominėje atmosferoje, jie imtų trauktis, nes tai tiesiog neracionalu finansiškai. Priešingai, jau dabar yra ženklų, jog investuotojai vykdo plėtrą kur kas sparčiau nei buvo numatyta prieš 5 metus“, – pastebi jis.

V. Petružis dalijasi statistika, jog per praeitus metus Kauno LEZ įsikūrusios įmonės investavo 168 mln. EUR, iš kurių 106 mln. EUR sudaro TUI: „Pagal investuotojų planus, numatoma, kad dabartiniai projektai sugeneruos dar 170 mln. EUR TUI. Bendrai, įsikūrusių ir besikuriančių užsienio kapitalo įmonių tiesioginės investicijos artėja prie 1 mlrd. EUR ribos – virš 800 mln. EUR jau investuota ir planuojama investuoti artimu metu“.

Kvalifikuoti darbuotojai ir palanki verslui aplinka – esminis argumentas

„Continental Automotive Lithuania” ir „Continental Autonomous Mobility“ vadovas Shayan Ali.
„Continental Automotive Lithuania” ir „Continental Autonomous Mobility“ vadovas Shayan Ali.

Vienų didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių „Continental Automotive Lithuania” ir „Continental Autonomous Mobility“ vadovas Shayan Ali kalbėdamas apie sprendimą investuoti Lietuvoje bei pasirinkti Kauno LEZ, sako, jog tai nulėmė palanki verslui aplinka bei čia esantis mokslinis bei kvalifikuotos darbo jėgos potencialas: „Pastebėjome, kad žmonės čia motyvuoti ir nori dirbti bei tobulėti technologijų srityje. O mes ir norėjome pradėti veikti būtent tokioje rinkoje.“

Sh. Ali džiaugiasi, kad šis sprendimas pasiteisino: „Pastarieji metai aiškiai parodė, kad mūsų darbuotojai gebėjo Kauno gamyklą paversti sėkmės istorija. Ji greitai tapo gyvybiškai svarbia „Continental“ dalimi tarptautiniu mastu. Ši mūsų gamykla yra viena iš sparčiausiai besiplečiančių gamyklų „Continental" istorijoje.“

Kitos didžiulės bendrovės, UAB „Hollister Lietuva“, taip pat įsikūrusios Kauno LEZ, generalinis direktorius Saulius Bitinas sako, kad šio investuotojo atėjimui buvo svarbus atviras ir svetingas požiūris iš Vyriausybės, Investuok Lietuvoje, vietos savivaldų, universitetų ir verslo bendruomenės. 

UAB „Hollister Lietuva“, taip pat įsikūrusios Kauno LEZ, generalinis direktorius Saulius Bitinas.
UAB „Hollister Lietuva“, taip pat įsikūrusios Kauno LEZ, generalinis direktorius Saulius Bitinas.

„Buvome įtikinti, kad Lietuvoje galima vykdyti verslą pagal savo principus ir kultūrą. Supratome, kad čia galime užmegzti sėkmingus, ilgalaikius santykius“, – apie sprendimą investuoti Lietuvoje nulėmusias aplinkybes kalba pašnekovas. Ir džiaugiasi, kad nuo veiklos pradžios 2019-aisiais metais „Hollister Lietuva“ nuolat didina gamybos pajėgumus, teikia gamybos palaikymo paslaugas kolegoms užsienyje ir juda tapimo „Hollister Incorporated“ kompetencijų centru link. 

„Nors antrąją gamybos liniją planavome paleisti 2021 m., atsižvelgdami į klientų lūkesčius ir sėkmingą veiklos pradžią Lietuvoje, nutarėme startą paankstinti daugiau nei vieneriais metais. Tai buvo strateginė įmonės investicija ir leido mums toliau plėsti veiklą Kaune“, – sako S. Bitinas.

Lenkija, Vengrija, Rumunija – stambių investicijų lokacijos

Nepaisant optimistinių rezultatų, svarbu nepamiršti, kad Lietuva ir jos LEZ turi stiprių konkurentų, kurie istoriškai yra savaime suprantami, kaip stambių investicijų lokacijos. Pasak Vytauto Petružio, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus tokios šalys yra Vengrija, Rumunija, Lenkija. 

Vytauto Petružio, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.
Vytauto Petružio, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.

„Jos yra arčiau Vakarų rinkų, istoriškai yra pritraukusios didelius investicijų projektus, konkuruoja ir darbo jėgos aspektu“, –  teigia jis. Ir sako, kad stambieji investuotojai  dažniausiai Lietuvą įtraukia į „opportunity counties“ sąrašus. 

„Lietuva turi neabejotinas specialistų kompetencijas, galimybes užtikrinti greitus procesus, tačiau, kad laimėtume aukštą pridėtinę vertę generuojančius projektus privalome ieškoti galimybių investuotojams pasiūlyti didelius žemės sklypus su galimybe atitikti infrastruktūros poreikius“, –  sako V. Petružis. 

Mokestinės lengvatos – svarbu, bet nepakankama

Anot V. Petružio, kaip rodo Kauno LEZ valdymo bendrovės patirtis, mokestinės lengvatos nėra pagrindinis momentas lemiantis stambių užsienio kapitalo investuotojų pasirinkimą įkurdinant apdirbamosios gamybos projektus Lietuvoje.

„Svarbu įvertinti didelių „plyno lauko“ sklypų pasiūlą ir infrastruktūrą, galvojant apie stambius TUI projektus. Investuotojų poreikiai išimtinai yra netipiniai – reikalaujantys intensyvių inžinerinės infrastruktūros pajėgumų ir didelių žemės plotų. Darbo jėgos pasiūla yra dar vienas esminių kriterijų kalbantis su užsienio investuotojais“, –  teigia jis.

V. Petružis sako, kad Kauno LEZ įsikūrė tie didieji investuotojai, kurie turėjo specifinius poreikius aukštų galingumų infrastruktūrai bei taisyklingos formos dideliems žemės sklypams.

 „Mes šiuos poreikius atliepėme. Todėl norint pritraukti stambius investuotojus, reikia turėti omeny, kad jiems reikia vis didesnių, kartais net 70-100 ha žemės plotų su tam tikra infrastruktūra“, – kalba Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.  

Pasiūlyti tai, ko nesiūlo kiti

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas pritaria, jog konkurencija dėl užsienio investicijų Vidurio ir Rytų Europos regione yra itin stipri. „Akivaizdu, kad vien sklypų pasiūla tokioje aplinkoje išsiskirti sunku – absoliučiais pramoninių teritorijų ar sklypų hektarų skaičiais vargu ar galime konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip Čekija ar Lenkija“, –  pastebi jis. Tačiau yra įsitikinęs, kad gamybos įmonėms, siekiančioms suvaldyti investicijų projektų įgyvendinimo rizikas, įsikūrimo šalyje greitis gali tapti svarbia priežastimi savo investicijoms pasirinkti būtent Lietuvą, o ne kaimynines šalis. 

„Todėl reikalingo dydžio sklypų pasiūlos užtikrinimas yra tik vienas žingsnis, ne mažiau svarbus yra jų infrastruktūros išvystymo lygis ir bendras paslaugų paketas, įsikūrimo šalyje patirtis“, –  aiškina M. Stasiukaitis. Ir sako, kad būtina jau dabar galvoti ne tik apie esamų LEZ teritorijų vystymą, bet ir kai kurių LEZ ribų plėtimą, užtikrinant ateities investuotojų poreikius. 

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas.
Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas.

M. Stasiukaitis primena, kad labai svarbu nepamiršti, jog tokios šalys, kaip Lenkija ar Vengrija, taip pat nuolat ieško būdų kaip sustiprinti savo konkurencines pozicijas.

„Todėl būtina skirti nuolatinį ir kryptingą dėmesį konkurencingumo didinimui, ypatingai kalbant apie stambius, į aukštą pridėtinę vertę orientuotus gamybinius projektus. Lietuva, įgyvendinusi žaliąjį koridorių stambiems investiciniams projektams, padarė svarbų žingsnį pirmyn sukurdama patrauklų teisinį reguliavimą ir mokestinę aplinką stambioms gamybinėms investicijoms. Tačiau, norėdami ir toliau sėkmingai konkuruoti dėl pažangių pramonės investicijų pritraukimo, siekiančių net kelis šimtus milijonų eurų, sustoti negalime“, –  primena „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas.

Namų darbai, kuriuos būtina atlikti

Amerikos verslo rūmų Lietuvoje vykdomoji direktorė Živilė Sabaliauskaitė, kaip ir kalbinti bendrovių vadovai, akcentuoja, kad ilgalaikė patirtis parodė, kad užsienio investuotojai rinkdamiesi vietą, kur investuoti, labiausiai vertina, ar bus pakankamai specialistų.

„Talentų faktorius yra vienas iš lemiamų veiksnių aukštos pridėtinės vertės verslo vystymui“, –  teigia ji. Ir sako, kad tik po to seka ir kiti svarbūs aspektai: palanki mokestinė sistema, stabili teisinė ir politinė sistema, gera infrastruktūra ir kiti aspektai.

„Verslo poreikių atliepimas švietimo sistemoje jau šiandien yra vienas pagrindinių iššūkių pritraukiant TUI“, –  pastebi  Ž. Sabaliauskaitė. Ji įsitikinusi, kad nuo to, kaip jis bus atlieptas ir priklauso ateities investicijų pritraukimas bei šalies investicinis patrauklumas.

„Kaip vieną iš svarbių momentų reikėtų paminėti ir oro susisiekimą. Kuo plačiau išvystyti tiesioginiai skrydžiai su kitomis šalimis – tuo didesnė pridėtinė vertė rinkai, tuo patrauklesnė yra lokacija investuoti“, –  dažno investuotojo minimą poreikį įvardija ji.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“