Lithuania
This article was added by the user . TheWorldNews is not responsible for the content of the platform.

Valdantieji siūlymą dėl GPM lengvatos už būsto paskolas vertina skeptiškai

Grupei opozicijos parlamentarų siūlant vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas, liberalai tokį siūlymą vertina rezervuotai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

„Mes gana skeptiškai vertiname“, – Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė, komentuodama ketvirtadienį Seimui teikiamą iniciatyvą. 

„Žinome, išklausysime tą projektą, užduosime klausimus, neabejoju, kad jų daug bus dėl projekto. Bet gana skeptiškai vertiname, gana rezervuotai šį pasiūlymą“, – pridūrė ji.  

Pasak pataisų iniciatoriaus „darbiečio“ Vytauto Gapšio, jeigu per metus būtų sumokama 1.000 Eur palūkanų, būtų galima susigrąžinti dalį jų – apie 200 Eur.  

„Žmonėms augančių palūkanų fone būtų pagalba – viena įmoka galėtų sugrįžti“, – Seime žurnalistams teigė V. Gapšys. 

GPM įstatymo pataisa, pasak jo, inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms. 

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. Eur pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Premjerė siūlymą vadina „rinkiminiu projektu“

Premjerė Ingrida Šimonytė tokią iniciatyvą sieja su artėjančiais rinkimais. 

„Tai, kas yra teikiama, yra toks gudravimas, manau, susijęs su niekuo kitu, kaip būsimaisiais rinkimais 2024 metais“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Anot jos, „labai keistai“ atrodo pasiūlymas numatyti lengvatą vieneriems metams, tarsi tikintis, kad 2024 metais situacija pasikeis ar ECB staiga sumažins palūkanas.

„Akivaizdu, kad ne čia yra atsakymas, nes tokia lengvata dar labiausiai, didžiausią naudą biudžeto lėšomis suveikia žmonėms, kurių paskolos didžiausios ir pajamos yra didžiausios, kadangi lubos tokios lengvatos yra 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, tai niekaip kitaip negaliu šio projekto vertinti, kaip tiesiog rinkiminio projekto“, – sakė I. Šimonytė.  

I. Šimonytė sako, kad tai neįmanoma, nes bankų solidarumo įnašo lėšų panaudojimas yra apibrėžtas įstatyme.

„Ten aiškiai parašyta, kad tai yra priimančios šalies infrastruktūra ir karinio mobilumo projektai. To įstatymo niekas keisti neketina, vadinasi, tai, ką kolegos siūlo, yra realiai iš savivaldybių ir valstybės biudžeto kompensuoti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė premjerė. 

Ji priminė, kad tokia GPM lengvata Lietuvoje jau buvo, tačiau ji panaikinta, nes skatina nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimą, su kuriuo ECB kovoja didindamas palūkanų normas ir mažindamas infliaciją.

„Bet tuo metu ta lengvata buvo panaikinta laiku, kai palūkanų normos kilo ženkliai, o pajamos krito po 20 ir daugiau procentų, tai buvo 2009 metai. Šiandien mes turime trečius metus, kai vidutinis gyventojų darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais“, – kalbėjo I. Šimonytė.

GPM įstatymo pataisa siūloma Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti svarstyti siūlymą. 

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. 

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50.000 žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.   

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.    

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“