Tarp naujųjų kardinolų yra prieštaringai vertinamas naujasis Vatikano doktrinos institucijos vadovas Victoras Manuelis Fernandezas (Viktoras Manuelis Fernandesas) ir Čikagoje gimęs misionierius Robertas Prevostas, dabar atsakingas už kandidatų į vyskupus tikrinimą visame pasaulyje.
Raudonus kardinolų biretus gavo ir Vatikano nuncijai JAV ir Italijoje, kur popiežius siekia reformuoti Bažnyčios hierarchiją, taip pat Bažnyčios vadovai tokiose geopolitiškai svarbiose vietose kaip Honkongas ir Jeruzalė.
Nauji kardinolai paskirti prieš spalio 4–29 dienomis vyksiantį svarbų vyskupų ir pasauliečių sinodą dėl Katalikų Bažnyčios ateities. Jame bus aptarti tokie klausimai kaip moterų vaidmuo Bažnyčioje, LGBTIQ katalikai, kunigų celibatas.
Sinodas gali daugeliu atžvilgių įtvirtinti Pranciškaus palikimą, jam siekiant paversti Bažnyčią vieta, kur laukiami visi ir kur ganytojai veikiau lydi tikinčiuosius, o ne juos teisia.
Keli iš naujųjų kardinolų sinode turės balso teisę ir yra parodę, jog pritaria 86 metų Pranciškaus vizijai, kad Bažnyčioje yra svarbesni tikintieji, o ne hierarchija. Tarp jų yra „žmonių teologu“ vadinamas V. M. Fernandezas.
Po šeštadienio ceremonijos Pranciškus jau yra paskyręs 99 iš 137 kardinolų, kurių amžius nesiekia 80 metų ir kurie dėl to gali balsuoti popiežius renkančiose konklavose. Daugelis tokią teisę turinčių kardinolų palaiko Pranciškaus prioritetus.
Tuo metu daug kardinolų, labiau akcentuojančių doktriną, yra paskyrę popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI.
Tokia didelė Pranciškaus paskirtų kardinolų dalis reiškia, kad kitas popiežius bus kuris nors iš jų arba žmogus, užsitikrinęs jų paramą.
Daugiausiai balso teisę konklavose turinčių kardinolų – 52 – yra iš Europos. Tokią teisę taip pat turi 39 kardinolai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, 24 azijiečiai.
